„Laisvė nėra duotybė. Ji yra tol, kol ją saugome, puoselėjame ir perduodame iš kartos į kartą“

Prieš 36 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktu buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė ir įtvirtintas tautos apsisprendimas gyventi laisvoje demokratinėje šalyje. Kovo 11-oji – tai valstybinė šventė, įpareigojanti mus saugoti ir stiprinti tai, kas buvo atkurta: valstybę, kalbą, kultūrą ir tapatybę.

 Jau 21-ąjį kartą Plungės kultūros centre vaikų ir jaunimo liaudies šokių studija „Suvartukas“ inicijavo tarptautinį liaudiškų šokių ir muzikos festivalį „Laisvės vaikai“, primenantį, kad šalies ateitis priklauso nuo jaunosios kartos. O rietaviškiai tradiciškai leidosi į naktinį žygį „Dėl jos, laisvės“.

 Jolanta Vasiliauskienė, Rita Stančiukienė

Plungė

„Kovo 11-oji – viena iš svarbiausių mūsų valstybės švenčių. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji yra kaip trys atramos, laikančios mūsų valstybę. Šiandien, praėjus 36 metams, atsimename, kokia buvo Lietuva 1990-aisiais, atsimename Sausio 13-ąją, kai reikėjo stovėti už savo šalį ir ją įtvirtinti. Džiaugiamės tuo, kad Islandija, nedidelė valstybė, pirmoji pripažino Lietuvą ir mes tapome tarptautinės teisės subjektu. Didžiuokimės tuo, ką turime, ir stenkimės kiekvieną dieną to nepamiršti.

Prieš koncertą buvo labai gražus reginys – Laisvės šokis Senamiesčio aikštėje. Labai smagu matyti, kad tiek daug vaikų su trispalvėmis rankose šoka šį šokį.

Sveikinu jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena. Turėkime savo valstybę, savo trispalvę širdyje, prote, darbuose ir kiekvieną dieną branginkime“, – susirinkusiuosius į tarptautinį liaudiškų šokių ir muzikos festivalį „Laisvės vaikai“ sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

21-ajame festivalyje sulaukta nemažai svečių, kurie, pasak renginio vedėjo, kiekvieną žingsnį, kiekvieną judesį skyrė būtent mūsų valstybei, mininčiai nepriklausomybės atkūrimą.
Nuostabių akimirkų žiūrovams padovanojo Vilniaus Gabijos progimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Gabija“ (vadovė Jurgita Plepytė-Skirpstė), Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų kultūros centro vaikų liaudiškų šokių studija „Diemedėlis“ (vadovai Loreta Lideikienė ir Mantas Meškauskas), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudies šokių studija „Šermukšnėlė“ (vadovai Indrė Šerpytienė ir Evaldas Račkauskas).

Sulaukta ir nuolatinių svečių iš Latvijos – Bauskės miesto šokių kolektyvo „Memelite“ (vadovė Ligita Irbitė). Pirmą kartą Plungėje lankėsi Sofijos miesto šokių ansamblis „Sredets“ (vadovė Iva Turneva) iš saulėtosios Bulgarijos. Žinoma, karščiausių plojimų nusipelnė festivalio organizatorius „Suvartukas“ ir jo vadovė Ilona Baltikauskaitė.

Beje, svečiai iš Bulgarijos žiūrovams savo pasirodymą dovanojo ir Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – parodė koncertą-spektaklį „Močiute, papasakok man pasaką apie Šiaurės Bulgariją“. Tai buvo unikali galimybė kartu su daugiau nei penkiasdešimčia kolektyvo narių artimiau pažinti Šiaurės Bulgarijos tradicijas.

Nutilus paskutiniam muzikos akordui, pilnutėlę salę žiūrovų ir daugiau nei 400 festivalio dalyvių sveikino Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis: „Tokia ir yra mūsų Lietuva – marga, graži, turtinga, išsaugojusi savo kultūrą, tautinius šokius, kostiumus, dainas, kalbą. Jūs padedate išsaugoti tai, ką mūsų šalis turi brangiausio. Lietuva geba atsiverti visam pasauliui. Tai įrodo šis festivalis. Man patinka mano pasirinkimas gyventi šioje šalyje, man labai patinka ir jūsų pasirinkimas daryti tai, ką darote. Didžiulė pagarba ir padėka.“
„Atminkime, kad laisvė nėra duotybė. Ji yra tol, kol ją saugome, puoselėjame ir perduodame iš kartos į kartą“, – atsisveikindamas iki kito festivalio sakė renginio vedėjas.

Pasidomėjus, kokia šio festivalio prasmė, tikslas ir nauda jaunajai kartai, I. Baltikauskaitė atskleidė, kad sumanymas kilo iš noro įtraukti vaikus ir jaunimą į valstybinių švenčių minėjimą, ugdyti jų patriotizmą ir pasididžiavimą savo valstybe. „Kol nėra tradicijų, vaikus sunku sudominti tokiomis šventėmis“, – teigė „Suvartuko“ vadovė. Kalbėdama apie festivalio naudą, I. Baltikauskaitė pabrėžė, kad pasikviečiant į jį kolektyvus iš kitų šalių susipažįstama su kitokia kultūra, lavinama užsienio kalba. O dar ką reiškia įspūdžiai po koncerto vykstančiose draugystės vakaronėse, kuriose mokomasi kitų šalių šokių ir mokoma savų.

Rietavas

Šventinė nuotaika Rietave jautėsi jau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – Laisvės aikštėje skambėjo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinių giedama „Tautiška giesmė“. Artėjančios šventės proga susirinkusiuosius sveikino gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė, meras Antanas Černeckis, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė ir „Rivos“ (vadovė Giedrė Žlibinienė) šokėjos. Kiekviena klasė prie paminklo uždegė laisvę simbolizuojančias žvakes.

Kiek vėliau iš tos pačios vietos į naktinį žygį „Dėl jos, laisvės“ išlydėtas būrys rietaviškių. Renginį organizavo ir žygeivius maršrutu vedė Kalavijo 803-iosios kuopos šauliai. Naktinio žygio trasa driekėsi miškų keliais, tad dalyviams teko ir klampoti per sniegą, ir šokinėti per griovius. Viduryje miškų pasistiprinę šaulių išvirta koše žygeiviai papildė energijos resursus ir sėkmingai įveikė 19 kilometrų maršrutą.

Kovo 11-ąją po šv. Mišių Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rietaviškius į šventinį koncertą pakvietė Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos bendruomenė. Skambėjo Rietavo Bogdano Oginskio orkestro ir pučiamųjų instrumentų orkestro, chorų, vokalinių ir muzikinių ansamblių, jaunųjų atlikėjų duetų atliekami kūriniai. Programą pasirodymais paįvairino skaitovės, o visomis dažų paletės spalvomis – Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių piešinių paroda.

Su dainomis ir šokiais, kuriuos dovanojo Telšių meno mokyklos suaugusiųjų grupės akordeonistų ansamblis (vadovė Raminta Šukytė) ir vietiniai saviveiklininkai – folkloro ansamblis „Kermušie“ (vadovas Arūnas Gedmantas), Kovo 11-ąją paminėjo tveriškiai.