Dėl slidžių šaligatvių ir prastai matomų kelių net įprasta kelionė į darbą gali baigtis nelaimingu atsitikimu. Svarbu žinoti, kad trauma, patirta vykstant į darbą ar iš darbo, tam tikrais atvejais laikoma su darbu susijusia. Tai reiškia, kad nelaimingą atsitikimą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogui gali būti skiriama didesnė ligos išmoka nei įprastos ligos atveju.
Koks įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą?
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo laikomas įvykis, įskaitant eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta į darbą ar grįžta iš jo įprastu maršrutu tarp darbo vietos ir namų, kitos darbovietės ar vietos, kurioje per pertrauką ilsėjosi ar valgė.
Nelaimingu atsitikimu darbe laikomas įvykis, įvykęs atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai gali būti ir eismo įvykis, jeigu jis įvyko vykdant darbo pareigas. Nelaimingas atsitikimas darbe taip pat apima atvejus, kai darbuotojas patiria traumą per papildomas ar specialias pertraukas, pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu jis buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.
Tokiais atvejais, jei dėl įvykio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo bent vienai dienai, įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.
Ką daryti patyrus traumą?
Patyrus traumą darbe arba pakeliui į darbą ar iš jo, svarbu apie tai iš karto informuoti gydytoją. Atvykus į gydymo įstaigą reikėtų pasakyti, kad trauma patirta būtent tokiomis aplinkybėmis. Tuomet gydytojas elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodys, jog nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos. Taip pat būtina informuoti darbdavį apie įvykusį nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą.
Kaip tiriamas nelaimingas atsitikimas?
Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą turi būti ištirtas. Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo ir aplinkybių. Lengvų traumų atveju arba kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija. Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais tyrimą atlieka Valstybinė darbo inspekcija, o pareigūnų ir karių atveju – institucijos, kurioje jie tarnauja, vadovo sudaryta komisija.
Kada nelaimingas atsitikimas laikomas draudžiamuoju?
Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas turi būti susijęs su darbu ir jo atlikimu.
Pirmiausia svarbu, kad nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo savo darbdavio nustatytu darbo laiku. Tai apima ne tik įprastas darbo valandas, bet ir atvejus, kai darbdavys atskirai nurodo dirbti kitu laiku, taip pat komandiruočių metu.
Taip pat vertinama, ar tuo metu žmogus dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje. Tai apima ne tik tiesiogines darbo funkcijas, bet ir veiksmus, susijusius su darbo vietos paruošimu ar sutvarkymu. Be to, nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas draudžiamuoju ir tada, kai žmogus vykdė kitus darbdavio pavestus darbus, susijusius su įmonės ar įstaigos veikla, arba atliko viešojo administravimo funkcijas darbdavio naudai.
Dar viena svarbi sąlyga – darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas. Tai reiškia, kad žmogui už tą darbą mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą.
Jeigu visos šios sąlygos yra įvykdytos, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažintas draudžiamuoju. Galutinį sprendimą dėl to priima „Sodra“, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus su įvykiu susijusius dokumentus.
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogus, dėl patirtos traumos tapęs laikinai nedarbingas, gauna elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi dėl laikinojo nedarbingumo jis netenka darbo pajamų, darbdavys apie tai informuoja „Sodrą“, pateikdamas nustatytos formos pranešimą.
Kokio dydžio išmokos mokamos?
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogui gali būti skiriamos socialinio draudimo išmokos. Laikinai nedarbingiems žmonėms mokama ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba pakeliui į darbą ar iš darbo.
Ligos išmoka sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, kuris eina prieš laikinojo nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei nelaimingas atsitikimas pripažintas draudžiamuoju ir nedarbingumas nustatytas 2026 metų sausį, ligos išmoka bus skaičiuojama pagal 2025 metų rugsėjo–lapkričio mėnesių pajamas.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos – pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Kada išmokos nemokamos?
Ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas. Pastaroji sąlyga netaikoma, jei nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo.
„Sodros“ inf.
Loading ...
