Kodėl džiaugiasi buvę Liubos Limontienės mokiniai

„Telšių ŽINIOMS“ savo feisbuko paskyroje paskelbus rubriką „Zodiako ženklai“ ir paraginus skaitytojus siūlyti, su kokiu po Ožiaragio ženklu gimusiu asmeniu galėtume parengti interviu, sulaukėme keleto pasiūlymų.

Šįkart kviečiame susipažinti su telšiške, buvusia ilgamete matematikos mokytoja Liuba Limontiene, kuri prieš pat Naujuosius pasitiko savo 75-ąjį gimtadienį. Nors moteris jau užtarnautoje pensijoje, jos pedagoginę veiklą ir indėlį į ugdymą iki šiol šiltai prisimena kolegos ir buvę mokiniai. Mokytoja buvo vertinama už profesionalumą ir už aukštus mokinių pasiekimus.

Aurelija SERVIENĖ

Sekėsi mokslai

L. Limontienė (Jakovleva) gimė 1950 metų gruodžio 28 dieną Juozapavo kaime, Nevarėnų apylinkėje, Telšių rajone. Ji buvo trečias vaikas kolūkiečių Irinos ir Antipo Jakovlevų šeimoje. Tėvai gyveno vargingai. Mama buvo beraštė. Bet tai netrukdė vaikus auklėti sąžiningais žmonėmis. Ji dirbo kolūkyje lauko darbininke. Už labai gerą darbą ne kartą apdovanota valstybiniais apdovanojimais. Tėvas buvo labai geras račius. Jo pagaminti ratai vežimui pranokdavo 5, o gal net 10 kartų tarnavimo laiką.

Liuba mokslus pradėjo Tučių pradinėje mokykloje pas mokytoją Zitą Čejauskienę. Pradinę mokyklą ji baigė penketais. Vaikams tuomet tekdavo kolūkyje padėti rauti linus, rinkti bulves, dirbti kitus nesudėtingus darbus.

Mergaitė, mokydami labai gerais pažymiais, užbaigė aštuonias klases Nerimdaičių aštuonmetėje mokykloje. Telšių rajono švietimo skyrius 1963 m. ją apdovanojo pagyrimo raštu užėmus pirmąją vietą jaunųjų matematikų olimpiados šeštųjų klasių grupėje.

Vidurinio mokslo siekė Nevarėnų vidurinėje mokykloje. Mokslai sekėsi labai gerai. Mokyklą baigė gerais ir labai gerais pažymiais. Pasirinko matematiko specialybę Šiaulių pedagoginiame institute.

Aktyvi sportinė veikla

Liubai buvo nesvetimas ir sportas. Pagyrimo raštu apdovanota užėmusi pirmąsias vietas 60 m ir 100 m bėgimo rungtyse.

Pripažinta Nevarėnų vidurinės mokyklos sporto kolektyvo 1966–1967 m. geriausia sportininke. Už sporto nuopelnus ir labai gerą mokymąsi buvo dar daug apdovanojimų.

Sporto srities laurus skynė ir aukštojoje mokykloje.

Darbo metai

Liuba, sėkmingai baigusi institutą 1972 m., paskyrimą gavo į Luokės vidurinę mokyklą.

Pirmais metais, moteris mena, trūko drąsos, pasitikėjimo savimi, vidinės jėgos. Stengėsi dirbti taip, kad tos daug kuo abejojančios akys priimtų dėstomą tiesą, išnarpliotų ją savo protu. Kolegos stebėjosi, kaip ji, jauna mokytoja, sugebėjo susitvarkyti su neklaužadomis mokiniais.

Vėliau, persikėlusi gyventi į Telšius, Liuba pradėjo dirbti arčiau Telšių – Lieplaukės aštuonmetėje mokykloje.

Telšių rajono švietimo skyrius 1986 m. ir 1994 m. už nuoširdų moksleivių ugdymo darbą apdovanojo Lieplaukės pagrindinės mokyklos mokytoją L. Limontienę pagyrimo raštu.

1999 m. apdovanota už prasmingos mokinių veiklos organizavimą.

Atsiradus vietai Telšių „Džiugo“ vidurinėje mokykloje, Liuba perėjo į ją dirbti.

Apie sėkmę naujoje darbo vietoje byloja mokinių pasiekimai. Vaikai matematikos čempionatuose ir olimpiadose pelnydavo aukštas prizines vietas. Per savo darbo metus mokytoja buvo apdovanota padėkos raštais už kompetentingą žinių perteikimą ir sėkmingą mokinių rengimą olimpiadoms.

2014 m. mokytoja Liuba buvo pagerbta renkant mokytoją šviesuolį.

Mokinių atsiliepimai

Apie mokytojos gebėjimą rasti kontaktą su mokiniais parodo vaikų atsiliepimai, kuriuos jie rašydavo mokslo metams pasibaigus.

Vienuoliktokas (arba 3 gimnazijos klasė) Paulius Venckus 2013 m. gegužės 30 d. rašė: „Žinau, kad jeigu ne Jūs, aš tiek nebūčiau išmokęs matematikos. Jūsų griežta tvarka pamokose mane pastūmėjo į matematikos žinias. (…) gerbiu ir vertinu Jus kaip mokytoją, kaip asmenybę, kaip žmogų… Neskaitant tų vienetų ir dvejetų, kuriuos man parašėt už pamokų nelankymą, neatėjimą į atsiskaitomuosius darbus, aš labai džiaugiuosi, kad buvau Jūsų mokinys. Viliuosi, kad teks man garbė kitąmet lankyti matematikos pamokas pas Jus. Linkiu Jums smagios bei neprailgstančios vasaros.“

8c klasės mokinės Neda Ukrinaitė ir Henrita Vasiliauskaitė: „Miela mokytoja! Visų pirmiausia AČIŪ už visus su mumis praleistus mokslo metus. Dėkojame už kantrybę, pasitikėjimą ir suteiktas žinias. Linkime stiprybės, didelės sveikatos ir visa ko geriausio! Nepamirškite mūsų!“

Šeštokas Deivydas Jasiulis rašė: „Pernai matematikos pamokos buvo įdomios. Todėl šiemet keisti nieko nenorėčiau. Gal būtų geriau, jei mažiau užduotumėt namų darbų. Visai būtų įdomu pažaisti kokių nors matematinių žaidimų. Norėčiau kuo mažiau eiti prie lentos, nes ten jaučiuosi nesmagiai.“

Moksleivė Julita Sudintaitė: „Man gera, įdomi pamoka yra tada, kai aš suprantu ir galiu išspręsti uždavinius. Kai mokytoja įdomiai ir aiškiai paaiškina temas.“

Penktokė Simona Miltenytė: „Man mokytojai patinka ne visi. Ypač nepatinka tie, kurių veidai surūgę. Man Jūs patikote iš karto. Tikiuosi, kad ir aš Jums patiksiu, nors man ir trūksta žinių iš matematikos.“

Mokytoją geru žodžiu mini ir kolegos. 2017 m. liepos 21 d. „Telšių ŽINIOSE“ mintimis dalijosi mokytoja G. Šiaudvytienė: „Aš neprisiimu visų laurų tik sau. Pirmiausia vaikai, paskui tėvai ir tada mokytojas. Mokiniai pas mane atėjo devintoje klasėje, išugdyti labai šaunios pedagogės, matematikės Liubos Limontienės. Visų mūsų bendras darbas duoda gerą rezultatą.“

Šeima

Nepaisant sunkaus, įtempto darbo, L. Limontienė skyrė daug dėmesio ir savo vaikų priežiūrai, auklėjimui. Visi trys vaikai vidurinę mokyklą baigė tik labai gerais pažymiais. Baigę aukštuosius mokslus įsitvirtino gyvenime, įsidarbino mėgstamuose darbuose Lietuvoje. Visi sportinės intelektinės veiklos mėgėjai. Telšius ir Lietuvą garsina ir Europoje, ir už jos ribų.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas