Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos pokyčiai, kuriais siekiama stiprinti šalies gynybą, didinti parengtų piliečių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo formavimą.
Pagal atnaujintą šaukimo modelį jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – nuo 18 iki 22 metų. Šis amžiaus tarpsnis laikomas prioritetiniu, nes leidžia tarnybą atlikti dar prieš pradedant studijas ar profesinį kelią. Kartu keičiasi ir tarnybos atidėjimo galimybės, atsiranda lankstesni tarnybos trukmės modeliai bei aiškesnės šaukimo išimtys.
Kaip naujoji šaukimo tvarka palies Telšių jaunuolius, ar vietos struktūros pasirengusios pokyčiams ir kokių iššūkių ar galimybių tai atneš bendruomenei – apie tai kalbamės su Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Diana PUZERĖ
Nors tikslus Telšių rajono jaunuolių, kurie pateks į šaukiamųjų sąrašus, skaičius paaiškės tik paskelbus karo prievolininkų sąrašą, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba jau dabar mato bendrą tendenciją – jaunuolių įsitraukimas į karo prievolės sistemą didėja. Ši tendencija fiksuojama visoje Lietuvoje, o Telšių rajonas nėra išimtis.
Pastebima ir auganti jaunimo motyvacija tarnauti savanoriškai. Vis daugiau jaunuolių sprendimą atlikti karo tarnybą priima dar prieš baigdami vidurinę mokyklą. Šiuo metu Telšiuose savanoriškai tarnauti yra nusprendęs 61 jaunuolis. Pasak tarnybos atstovų, tai rodo didėjantį jaunimo sąmoningumą, atsakingą požiūrį į valstybės gynybą ir didesnį susidomėjimą karo tarnyba.
Įgyvendinant naująją karo prievolės sistemą regionuose, vienu didžiausių iššūkių įvardijama informacijos sklaida. Svarbu, kad jaunuoliai ir jų artimieji laiku gautų aiškią, patikimą informaciją apie reformos esmę, tikslus ir praktinį jos įgyvendinimą. Atvira ir nuosekli komunikacija, anot tarnybos, padeda mažinti neapibrėžtumą, išsklaidyti baimes ir leidžia visuomenei konstruktyviai priimti vykstančius pokyčius.
Kartu nuosekliai plečiama ir infrastruktūra bei personalas. Atsižvelgiant į didėjančius sistemos poreikius, visuose rajonuose kuriamos karo komendantūros, kurios stiprina vietos lygmens pajėgumus ir užtikrina efektyvesnį karo prievolės sistemos administravimą.
Kalbant apie jaunuolių lūkesčius ir nuogąstavimus, apsisprendusieji tarnauti dažniausiai domisi konkrečiais kariniais daliniais ir tarnybos ypatumais juose. Dar abejojantys jaunuoliai dažniausiai klausia apie tarnybos fizinį ir psichologinį krūvį, galimybes suderinti tarnybą su studijomis ar darbu, taip pat apie kasdienį gyvenimą kariniuose daliniuose.
Vertinant pokyčius, susijusius su studijomis, pažymima, kad iki karo prievolininkų sąrašų paskelbimo daugiau nei 3 800 jaunuolių Lietuvoje pasirinko atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru. Tai leidžia teigti, jog sprendimas, pagal kurį studijos nebebus automatinė priežastis atidėti tarnybą, sutiktas pozityviai. Jauni žmonės, būdami 18–21 metų, dažniausiai dar nėra pradėję studijų ar profesinės karjeros, todėl tarnyba netrukdo jų asmeniniams planams.
Telšių regione jaunuoliai alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos nesirenka. Vis dėlto sprendimas perduoti šios tarnybos administravimą Jaunimo reikalų agentūrai vertinamas teigiamai, nes tai gali prisidėti prie sklandesnio ir jaunimui labiau suprantamo administravimo.
Aktyvusis rezervas, pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, yra svarbi nacionalinės gynybos sistemos dalis. Aktyviojo rezervo kariai yra priskirti kariniams daliniams, palaiko ryšį su kariniais vienetais, reguliariai atnaujina savo įgūdžius ir yra pasirengę operatyviai reaguoti į saugumo situacijos pokyčius. Todėl aktyvusis rezervas reikšmingas ne tik Telšių regiono, bet ir visos Lietuvos saugumui.
Tie Telšių krašto žmonės, kurie jau yra tarnavę ar aktyviai domisi krašto apsauga, paprastai gerai supranta, ką reiškia būti aktyviojo rezervo kariu ir kokia atsakomybė su tuo siejama.
Tarnybos atstovų teigimu, Telšių bendruomenės gali prisidėti prie to, kad jauni žmonės jaustųsi palaikomi, o ne spaudžiami, aktyviai domėdamosi krašto apsauga ir karo prievolės pokyčiais. Patikimos ir atnaujintos informacijos sklaida padeda atsiriboti nuo mitų ir nepagrįstų baimių, leidžia jaunimui geriau įvertinti karo tarnybos privalumus ir jos teikiamą naudą, kartu stiprinant pilietiškumą ir patriotizmą.
Apie vykstančius pokyčius, pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos, svarbu kalbėti tam, kad visuomenė ne tik būtų informuota, bet ir suprastų reformų esmę bei tikslus. Aiški ir laiku pateikta informacija padeda jaunuoliams ir jų šeimoms priimti labiau pagrįstus sprendimus bei jaustis aktyvia valstybės saugumo stiprinimo proceso dalimi.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Loading ...
