Kaip lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Že­mai­tu­kas“ idė­jos virs­ta konk­re­čiais dar­bais, o su­pla­nuo­ti tiks­lai – re­zul­ta­tais

Tel­šių lop­še­lis-dar­že­lis „Že­mai­tu­kas“ sėk­min­gai už­bai­gė 2025-uo­sius me­tus, ku­pi­nus iš­šū­kių, pro­jek­tų, nau­jo­vių ir ap­do­va­no­ji­mų. Dar­že­lis gar­sė­ja ne tik kryp­tin­ga gam­to­sau­gi­ne veik­la – šiuo me­tu jis pla­čiai mi­ni­mas ir dėl sėk­min­gai įdieg­to eko­lo­gi­nio mai­ti­ni­mo. Atė­jo me­tas vi­sa tai ap­žvelg­ti…

Apie nuei­tą ke­lią, pel­ny­tus įver­ti­ni­mus ir nau­jus už­mo­jus kal­ba­mės su dar­že­lio „Že­mai­tu­kas“ di­rek­to­re Edi­ta And­ri­jaus­kie­ne, ku­ri šio­je įstai­go­je skai­čiuo­ja dar­bo penk­me­tį.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

– Ko­kie bu­vo svar­biau­si praei­tų me­tų pa­sie­ki­mai ar po­ky­čiai dar­že­lio gy­ve­ni­me?

– At­sig­rę­žu­si at­gal ir per­žvel­gu­si vi­sus 2025 me­tus, ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo di­de­lių am­bi­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo me­tai. Tai lai­kas, kai idė­jos vir­to konk­re­čiais dar­bais, o su­pla­nuo­ti tiks­lai – ap­čiuo­pia­mais re­zul­ta­tais. Kiek­vie­ni me­tai at­ne­ša nau­jų už­da­vi­nių, ta­čiau šie iš­si­sky­rė mas­tu, tem­pu ir po­ky­čių gau­sa. Gy­ve­ni­mas dar­že­ly­je ne­sto­vi vie­to­je, o nau­ji iš­šū­kiai, idė­jos ir am­bi­ci­jos na­tū­ra­liai ve­da pir­myn. Ir tai džiu­gi­na, nes reiš­kia au­gi­mą, ju­dė­ji­mą ir gy­vą bend­ruo­me­nę. 2025 me­tų po­ky­čiai pa­lie­tė įvai­rias dar­že­lio gy­ve­ni­mo sri­tis – nuo ug­dy­mo ko­ky­bės stip­ri­ni­mo, tva­ru­mo ini­cia­ty­vų iki bend­ruo­me­nės su­telk­tu­mo ir nau­jų ga­li­my­bių kū­ri­mo. Vi­sa tai ta­po įma­no­ma dėl kryp­tin­go dar­bo, aiš­kios vi­zi­jos ir bend­ro ti­kė­ji­mo tuo, ką da­ro­me.

– Su ko­kiais iš­šū­kiais te­ko su­si­dur­ti ir kaip juos įvei­kė­te?

– Praė­ję me­tai at­ne­šė reikš­min­gų iš­šū­kių, ku­rie pa­rei­ka­la­vo daug at­sa­ko­my­bės, su­si­tel­ki­mo ir bend­ro dar­bo. Vie­nas svar­biau­sių už­da­vi­nių bu­vo iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mos at­nau­ji­ni­mas ir jos įgy­ven­di­ni­mo pra­džia. Tai bu­vo in­ten­sy­vus pro­ce­sas, apė­męs mo­ky­mą­si, dis­ku­si­jas, pla­na­vi­mą ir pra­kti­nių spren­di­mų paieš­ką, ta­čiau jis at­vė­rė nau­jas ga­li­my­bes dar ko­ky­biš­kes­niam ug­dy­mui. Tęs­da­mi pa­si­rink­tą tva­ru­mo kryp­tį, iš­lai­kė­me vai­kų mai­ti­ni­mą pro­duk­tais iš Lie­tu­vos eko­lo­gi­nių ūkių.

Nuo rug­sė­jo 1 d. pra­dė­ju­si veik­ti gru­pė vai­kams nuo vie­ne­rių me­tų ta­po dar vie­nu svar­biu žings­niu, pa­rei­ka­la­vu­siu pa­pil­do­mo pa­si­ren­gi­mo, nau­jų spren­di­mų ir ko­man­di­nio dar­bo. Šis po­ky­tis su­stip­ri­no mū­sų pa­tir­tį ir dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad ge­ba­me pri­si­tai­ky­ti prie bend­ruo­me­nės po­rei­kių. Vi­sus šiuos iš­šū­kius įvei­kė­me drau­ge – mo­ky­da­mie­si, ieš­ko­da­mi, tar­da­mie­si ir pa­lai­ky­da­mi vie­ni ki­tus.

– Ko­kias nau­jo­ves pla­nuo­ja­te 2026 me­tais?

– Atei­nan­čią va­sa­rą su­lauk­si­me ypa­tin­go įvy­kio – mū­sų bu­vu­sios dar­že­lio ug­dy­ti­nės ba­ka­lau­ro dar­bo pri­sta­ty­mo. Šiuo me­tu ji stu­di­juo­ja in­ter­je­ro di­zai­ną, tad tu­rė­si­me ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti dar­že­lio erd­ves jau­no žmo­gaus aki­mis – švie­žiai, kū­ry­biš­kai ir drą­siai.

Tai bus ne tik pro­fe­si­nis pri­sta­ty­mas, bet ir sim­bo­li­nis su­grį­ži­mas: kai bu­vęs ug­dy­ti­nis pri­si­de­da prie sa­vo dar­že­lio atei­ties, at­si­ran­da ypa­tin­ga pra­smė.

Esa­me at­vi­ri idė­joms ir po­ky­čiams, ku­rie ku­ria dar jau­kes­nę, mo­der­nes­nę ir vai­kams dar la­biau pri­tai­ky­tą erd­vę.

– Jū­sų dar­že­lis – ap­lin­ko­sau­gi­nis. Kaip se­ka­si plė­to­ti šią idė­ją?

– Mū­sų dar­že­lis kryp­tin­gai ir nuo­sek­liai plė­to­ja ap­lin­ko­sau­gi­nę idė­ją, ku­ri ta­po neat­sie­ja­ma kas­die­nės veik­los da­li­mi. 2025 me­tais pel­ny­ti įver­ti­ni­mai aiš­kiai liu­di­ja apie mū­sų pa­stan­gas ir sėk­mę – jau de­šim­tą kar­tą esa­me ap­do­va­no­ti Ža­lią­ja vė­lia­va, da­ly­vau­da­mi Gam­to­sau­gi­nių mo­kyk­lų pro­gra­mo­je. Tai reikš­min­gas įro­dy­mas, kad tva­ru­mo prin­ci­pai pas mus nė­ra for­ma­lūs, o nuo­lat įgy­ven­di­na­mi.

Ypa­tin­gu pa­sie­ki­mu lai­ko­me ir pir­mą kar­tą gau­tą „Tva­ru­mo bruk­nės“ ap­do­va­no­ji­mą. Be to, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja įtei­kė Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei ap­do­va­no­ji­mą už eko­lo­giš­ku­mo puo­se­lė­ji­mą mū­sų įstai­go­je – šiuo me­tu esa­me vie­nin­te­liai to­kį įver­ti­ni­mą pel­nę Tel­šių ra­jo­ne. Tai di­de­lis mū­sų bend­ruo­me­nės dar­bo pri­pa­ži­ni­mas ne tik vie­tos, bet ir na­cio­na­li­niu mas­tu.

Svar­biau­sias šių pa­sie­ki­mų va­rik­lis – ak­ty­viai vei­kian­ti Gam­to­sau­gi­nio ko­mi­te­to ko­man­da. Ji at­sa­kin­ga už vi­są pro­ce­są: nuo idė­jų ir pla­na­vi­mo iki konk­re­čių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo ir re­zul­ta­tų ver­ti­ni­mo. Ža­lio­sios vė­lia­vos ir pir­mo­sios „Bruk­nės“ ap­do­va­no­ji­mai – tai šios ko­man­dos at­si­da­vi­mo, nuo­sek­lu­mo ir bend­rys­tės re­zul­ta­tas.

Mums svar­bu, kad ap­lin­ko­sau­gos ver­ty­bės bū­tų per­duo­da­mos vai­kams per pa­tir­tį – per kas­die­nius įpro­čius, veik­las ir pa­vyz­dį. Taip ug­do­me at­sa­kin­gą, są­mo­nin­gą jau­ną­ją kar­tą ir ku­ria­me dar­že­lį, ku­ria­me tva­ru­mas yra ne sie­kis, o gy­ve­ni­mo bū­das.

Visą interviu skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 3 (2640)