Vy­ras nu­teis­tas už ko­le­gos su­ža­lo­ji­mą

Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­mai pa­skel­bė nuo­spren­dį by­lo­je, ku­rio­je nag­ri­nė­tas dvie­jų bend­ra­dar­bių konf­lik­tas, pa­si­bai­gęs rim­tes­nė­mis pa­sek­mė­mis nei įpras­tas dar­bo gin­čas.

Kra­no ope­ra­to­riu­mi dir­bęs R. J. bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl sa­vo ko­le­gos R. B. ne­sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Dar­be sklan­dė įta­ri­mai dėl va­gys­tės

By­los duo­me­ni­mis, abie­jų vy­rų san­ty­kiai bu­vo įtemp­ti jau ku­rį lai­ką – daž­ni gin­čai, prie­kaiš­tai dėl dar­bo, o kul­mi­na­ci­ja ta­po din­gu­si R. B. plan­še­tė. Kai ku­rie dar­buo­to­jai už­si­mi­nė, jog ją ga­lė­jo pa­siim­ti R. J., ta­čiau įro­dy­mų ne­bu­vo.

2024-ųjų spa­lio 25-ąją R. J. į dar­bą at­vy­ko pa­sku­ti­nį kar­tą – pa­si­ra­šy­ti išė­ji­mo do­ku­men­tų. Ta­čiau už­su­kęs į ko­le­gos ga­ra­žą pa­si­kal­bė­ti neiš­ven­gė konf­lik­to. Vie­nas ki­tą kal­ti­no, to­nas ki­lo, o žo­džiai grei­tai vir­to grum­ty­nė­mis.

Stum­te­lė­ji­mas, griu­vi­mas ir su­lau­žy­ta ran­ka

Kaip nu­sta­tė teis­mas, R. B. pir­ma­sis leng­vai stum­te­lė­jo ko­le­gą link du­rų, aiš­kin­da­mas, kad jis pa­si­ša­lin­tų iš ga­ra­žo. Ta­čiau po aki­mir­kos R. J. at­sa­kė daug stip­res­niu pa­stū­mi­mu.

Nuo smū­gio į nu­ga­rą R. B. pra­ra­do pu­siaus­vy­rą ir griu­vo ant me­ta­li­nių ga­ra­žo grin­dų, ran­ka at­si­rem­da­mas į že­mę. Tai ir lė­mė kai­rės plaš­ta­kos del­na­kau­lio lū­žį. At­sis­to­jus konf­lik­tas ne­si­bai­gė – vy­rai vėl su­si­ki­bo ir nu­griu­vo ant ša­lia su­dė­tų mai­šų.

Liu­dy­to­jai pa­tvir­ti­no ma­tę, kaip vy­rai grū­mė­si, stum­dė­si ran­ko­mis ir ko­jo­mis, šau­kė vie­nas ant ki­to, ne­trū­ko ir keiks­ma­žo­džių.

Tik po po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų iš­kvie­ti­mo ta­po aiš­ku, kad su­ža­lo­ji­mai rim­tes­ni – R. B. ran­ka pra­dė­jo tin­ti, tad jis bu­vo pa­siųs­tas pas me­di­kus.

Kal­tę nei­gė, kal­ti­no ko­le­gą

R. J. teis­me tvir­ti­no, kad smur­to ne­nau­do­jo, o tik „pro­tin­gai“ pa­stū­mė prie jo len­dan­tį ko­le­gą. Esą bū­tent R. B. jį pir­ma­sis įžei­dė, stū­mė, o vė­liau ne­va puo­lė su me­di­niu ta­šu. Šių žo­džių ne­pat­vir­ti­no nei liu­dy­to­jai, nei po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Teis­mas pa­brė­žė, kad kal­ti­na­ma­sis ne tik nei­gia kal­tę, bet ir yra še­šis kar­tus teis­tas už smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, karš­to bū­do, grei­tai už­si­plies­kian­tis – šios ap­lin­ky­bės bu­vo reikš­min­gos ver­ti­nant jo el­ge­sį.

Su­ža­lo­ji­mas – tie­sio­gi­nė kal­ti­na­mo­jo veiks­mų pa­sek­mė

Me­di­kų iš­va­da pa­tvir­ti­no: del­na­kau­lio lū­žis vi­siš­kai ati­tin­ka griu­vi­mo ant kie­to pa­vir­šiaus me­cha­niz­mą. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad bū­tent R. J. stip­rus pa­stū­mi­mas ta­po prie­žas­ti­mi, nu­lė­mu­sia su­ža­lo­ji­mą, o vė­les­nės grum­ty­nės tik pa­blo­gi­no si­tua­ci­ją.

Tei­sė­ja pa­žy­mė­jo, kad vy­ras tu­rė­jo su­vok­ti, jog stum­da­mas žmo­gų, kur kie­ta dan­ga, ga­li jį su­ža­lo­ti. To­dėl jo kal­tė pri­pa­žin­ta ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Baus­mė – ati­dė­ta, bet su įpa­rei­go­ji­mais

Nors R. J. pa­skir­ta 6 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mė, bet į ka­lė­ji­mą jis ne­ke­liaus. Teis­mas nu­spren­dė, kad baus­mės vyk­dy­mą ga­li­ma ati­dė­ti vie­ne­riems me­tams, ta­čiau vy­ras tu­rės da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je.

Taip pat jis pri­pa­žin­tas re­ci­dy­vis­tu.

Tu­rės at­ly­gin­ti ir ža­lą

Nu­ken­tė­ju­sy­sis R. B. bu­vo ne­dar­bin­gas dau­giau nei tris mė­ne­sius, pa­ty­rė fi­nan­si­nių nuo­sto­lių ir skaus­mą. Teis­mas iš nu­teis­to­jo pri­tei­sė 1 500 eu­rų ne­tur­ti­nę ža­lą (už iš­gy­ve­ni­mus, skaus­mą, bai­mę dėl svei­ka­tos), 1 913,30 eu­ro tur­ti­nę ža­lą (ne­gau­tos pa­ja­mos ir ke­lio­nės į gy­dy­mo įstai­gas), 2 000 eu­rų ad­vo­ka­to iš­lai­dų, 472,36 eu­ro Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai už gy­dy­mo pa­slau­gas, 1 504,04 eu­ro „Sod­rai“ už iš­mo­kė­tas ne­dar­bin­gu­mo iš­mo­kas.

Iš vi­so R. J. tu­rės at­ly­gin­ti dau­giau nei 5 tūks­tan­čius eu­rų.