Laikotarpiai, kai visuomenėje kyla daug klausimų, sprendimų ir lūkesčių dėl galimų išmokų, dažnai sulaukia ir padidėjusio sukčių dėmesio. Pensijų reformos kontekste apgavikai gali tapti aktyvesni ir bandyti pasinaudoti žmonių noru greitai gauti savo lėšas. Kaip atpažinti galimas grėsmes ir nuo jų apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Bet kokie reikšmingi finansiniai pokyčiai visuomenėje sukuria palankią terpę sukčiams, kurie prisitaiko prie aktualijų ir kuria naujus apgaulės scenarijus.
„Tam, kad susigaudytų pensijų reformoje ir išmokose paprastam žmogui natūraliai norisi kuo daugiau aiškumo, greičio, paprastumo. Tuo sukčiai ir naudojasi – jie siūlo tariamai lengvesnius sprendimus, tačiau jų tikslas vienas: išvilioti asmens ar prisijungimo duomenis ir pasisavinti lėšas“, – sako M. Kutkaitis.
Netikros svetainės ir „greitesni sprendimai“
Viena labiausiai tikėtinų schemų – netikros interneto svetainės, imituojančios bankų ar valstybinių institucijų puslapius. Tokiuose tinklalapiuose žadama galimybė „greičiau atsiimti lėšas“, „patogiau užpildyti paraišką“ ar „išvengti papildomų procedūrų“.
Tokios svetainės dažnai atrodo itin tikroviškai – jose naudojami oficialūs logotipai, panašus dizainas, netgi formuluotės, primenančios oficialią komunikaciją. Tačiau iš tiesų jų tikslas – surinkti prisijungimus prie banko ar kitų sistemų.
„Jeigu kas nors jums siūlo greitesnes ar paprastesnes paslaugas nei oficialiuose kanaluose, tai iškart turėtų kelti įtarimą. Valstybinės institucijos bei bankai turi aiškiai apibrėžtas procedūras ir įprastai per atsitiktines svetaines jų apeiti neįmanoma“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Skambučiai apsimetant oficialiomis institucijomis
Kita schema – telefoniniai skambučiai. Sukčiai gali prisistatyti banko ar valstybinės institucijos atstovais ir teigti, kad dėl pensijų reformos žmogaus sąskaitoje atsirado papildomų lėšų, todėl reikia skubiai atlikti tam tikrus veiksmus.
„Tokio skambučio metu jūsų gali prašyti pateikti prisijungimo kodus, slaptažodžius ar patvirtinti veiksmus neva tam, kad pašnekovas jums „padėtų“ atsiimti pinigus. Tačiau tokiais atvejais svarbu prisiminti, kad nei bankai, nei valstybinės institucijos niekada neprašo prisijungimo duomenų telefonu. Bet koks toks prašymas yra aiškus sukčiavimo ženklas“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.
Investicinės apgaulės atsiėmus pensiją
M. Kutkaitis atkreipia dėmesį, kad gavus antrosios pensijų pakopos lėšas gali suaktyvėti ir investicinės apgaulės. Jomis sukčiai siūlo „ypač pelningas“ investavimo galimybes, žadėdami greitą ir garantuotą grąžą.
„Tokie pasiūlymai dažnai pateikiami per socialinius tinklus, el. laiškus ar net asmeniškai susisiekiant telefonu. Tačiau pažadai apie didelį pelną per trumpą laiką beveik visada reiškia ypač didelę riziką arba tiesiog apgaulę. Apskritai, investiciniai sprendimai turi būti apgalvoti, o ne priimami skubotai ar pasiduodant spaudimui“, – pažymi M. Kutkaitis.
Kaip apsisaugoti?
Norint, kad jūsų pensijos lėšos liktų saugios nuo sukčių rankų iki pat senatvės, reikėtų laikytis kelių esminių principų.
„Visų pirma, prie bankų ir valstybinių institucijų sistemų junkitės tik per oficialius interneto puslapius arba patikimas programėles. Venkite nuorodų, gautų el. laiškais ar SMS žinutėmis. Taip pat, niekada nesidalinkite prisijungimo kodais, slaptažodžiais ar kitais jautriais duomenimis – bankai ir valstybinės institucijos jų neprašo nei telefonu, nei el. paštu“, – pasakoja ekspertas.
Jei gavote pasiūlymą investuoti – neskubėkite. Prieš priimdami sprendimą, pasitarkite su banko specialistais, artimaisiais ir įvertinkite visą galimą riziką. Kilę klausimai dėl pensijų reformos ar išmokų turėtų būti sprendžiami naudojant tik oficialius kontaktus – bankų klientų aptarnavimo linijas ar valstybinių institucijų informacijos kanalus.
„Saugumas prasideda nuo mūsų pačių. Pasitikėjimas tik oficialiais šaltiniais, kritinis mąstymas ir neskubėjimas padeda išvengti finansinių nuostolių, ypač tokiais pokyčių laikotarpiais kaip šis“, – apibendrina M. Kutkaitis.
„Luminor“ inf.
Loading ...
