Lietuvoje lieka vis mažiau žemės ūkio naudmenų plotų, kurie nedirbami ir nekuria jokios pridėtinės vertės. Žemės išteklių stebėsenos informacinėje sistemoje (ŽISIS) paskelbta naujausia 2025 m. gruodžio 1 d. apleistų žemės plotų statistika rodo – šalyje fiksuojamas tolesnis apleistų žemės ūkio naudmenų plotų traukimasis.
Šiemet nustatyta 29 577 ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai vos 0,9 proc. nuo visos šalies žemės ūkio naudmenų. Palyginti su 2021 m., kai tokių žemių buvo 37 365 ha, per penkerius metus apleistų plotų sumažėjo beveik 8 tūkst. hektarų.
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) šiuos duomenis nustato nuo 2013 m., o per tą laiką apleistų žemės ūkio naudmenų mastas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei šešis kartus.
„Apleistų žemės ūkio naudmenų mažėjimas yra aiški ir džiuginanti šalies tendencija. Vis dėlto regionuose situacija nevienoda – kai kur šie plotai mažėja sparčiai, o kitur jų vis dar nemažai. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą skaičių, bet ir regionų specifiką,“ – sako ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas.
Daugiausia apleistų plotų – Vilniaus, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse
Nors bendras apleistų žemės ūkio naudmenų kiekis šalyje mažėja, regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Naujausi duomenys rodo, kad daugiausia apleistos žemės plotų yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, kuriame jų fiksuojama 2 474 ha; Molėtų rajone jų yra 2 156 ha, Zarasų rajono savivaldybėje – 1 528 ha, Utenos rajone – 1 430 ha, o Trakų rajono savivaldybėje nustatyta 1 308 ha apleistos žemės ūkio naudmenų.
Šiose rajonų savivaldybėse yra didelė dalis teritorijų – miškingos, kalvotos, neintensyviai naudojamos arba suskaidytos į smulkius sklypus, todėl žemė ilgiau lieka nedirbama.
Tuo tarpu mažiausi apleistų žemės ūkio naudmenų žemės plotai yra intensyvaus ūkininkavimo teritorijose – Joniškio rajono savivaldybėje – 24 ha, Marijampolės rajono savivaldybėje – 66 ha, Pagėgių savivaldybėje – 68 ha, Skuodo rajono savivaldybėje – 96 ha.
Ilgalaikė tendencija – aiški
Per daugiau nei dešimtmetį apleistų žemės ūkio naudmenų plotų Lietuvoje sumažėjo kelis kartus, ir tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys. Visų pirma, aktyviau savo žemę tvarkantys ir prižiūrintys savininkai vis dažniau imasi valymo darbų ir praneša apie pokyčius.
Antra – dalis žemės savininkų, vadovaudamiesi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, priima sprendimą medžiais ir krūmais apaugusius plotus paversti mišku.
Prie pokyčio prisidėjo ir viešai visiems prieinami žemėlapiai, kurie suteikia galimybę kiekvienam žemės savininkui lengvai pasitikrinti savo sklypo būklę ir pastebėti pasikeitimus.
Svarbų vaidmenį vaidina ir aiškesnė mokestinė motyvacija, skatinanti laiku sutvarkyti apleistus plotus.
Kodėl tai aktualu žemės savininkams?
Apleistų žemių statusas nėra tik statistinis matmuo – nuo jo gali priklausyti ir žemės mokesčio tarifas.
Pagal Žemės mokesčio įstatymą, padidintas tarifas gali būti taikomas tiems žemės savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose yra daugiau kaip 10 arų užima savaime sužėlusi sumedėjusi augalija.
Todėl duomenų tikslumas ir savalaikis reagavimas gali lemti, ar savininkas mokės standartinį, ar didesnį mokestį.
Kaip patikrinti savo valdomą žemės ūkio paskirties sklypą ir ką daryti nustačius netikslumus?
Norėdami sužinoti, kur jūsų žemės sklype yra nustatytos apleistos žemės ūkio naudmenos, galite naudotis visuomenei atvirais erdvinių duomenų rinkiniais:
- REGIA (https://www.regia.lt/map/regia2) – valstybės įmonės Registrų centro sukurta geografinės informacijos paslauga;
- Geoportal (http://www.geoportal.lt/az/ arba geoportal.lt) – nacionalinis erdvinių (geografinių) duomenų portalas;
- ŽISIS (zisis.lt) – Žemės ūkio ministerijos valstybinė informacinė sistema;
- „NMA agro“ – mobilioji programėlė, parengta Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos.
Apleistų žemių duomenys gali būti tikslinami šiais atvejais:
- apleistų žemės ūkio naudmenų plotuose buvo pašalinta sumedėjusi augalija;
- apleistų žemės ūkio naudmenų plotai buvo panaudoti miškui įveisti, o parengtame miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje šie plotai pažymėti kaip miškas;
- buvo atlikta medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacija, o mišku apaugantis plotas įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas.
- apleistos žemės buvo nustatytos ne žemės ūkio naudmenose, o kitose žemės naudmenose (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista ar nenaudojama žemė), kurios pažymėtos žemės sklypo plane;
Jei žemės sklypas atitinka bent vieną iš pateiktų sąlygų, prašome informuoti Žemės ūkio duomenų centrą:
Pastebėję, kad sklypas pažymėtas netiksliai (pasikeitus riboms, pašalinus krūmus ir pan.), žemės savininkai raginami nedelsiant informuoti ŽŪDC:
- užpildant pranešimąlt/az
- paštu: apleistoszemes@zudc.lt
- : +370 682 36302
Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro inf.
Loading ...
