Sklan­dus oro eis­mas – kraš­tie­čio Ed­ga­ro Stec­kio at­sa­ko­my­bė

Iš Tel­šių ki­lęs Ed­ga­ras Stec­kis – Vil­niaus ae­rod­ro­mo skry­džių val­dy­mo cent­ro skry­džių va­do­vas. Nors jo dar­bo vie­ta ant že­mės, ta­čiau vi­si jo spren­di­mai le­mia tai, kas vyks­ta virš mū­sų gal­vų.

Kaip sa­kė Ed­ga­ras, jo dar­be itin svar­bus erd­vi­nis su­vo­ki­mas: vie­nu me­tu ten­ka val­dy­ti ke­lis or­lai­vius ir kei­čiant jų tra­jek­to­ri­jas ge­bė­ti įsi­vaiz­duo­ti si­tua­ci­ją iš pi­lo­to per­spek­ty­vos, ku­ri nuo­lat kin­ta.

Po­kal­bis su Ed­ga­ru apie gim­tuo­sius Tel­šius, pro­fe­si­jos už­ku­li­sius ir grei­tai to­bu­lė­jan­tį avia­ci­jos pa­sau­lį.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

– Esa­te tel­šiš­kis. Kur au­go­te, mo­kė­tės? Ar daž­nai pri­si­me­na­te gim­tuo­sius Tel­šius? Ar grįž­ta­te čia?

– Gi­miau ir užau­gau Tel­šių ra­jo­ne, Liep­lau­kės kai­me. Iki aš­tun­tos kla­sės mo­kiau­si Liep­lau­kės mo­kyk­lo­je, o vė­liau bai­giau Tel­šių Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus gim­na­zi­ją. Ne­ma­žą lai­ko da­lį leis­da­vau spor­to sa­lė­je Tel­šiuo­se ar fut­bo­lo ma­nie­že prie mo­kyk­los. Ka­dan­gi iki gim­na­zi­jos bu­vo ne­ma­žas at­stu­mas, pa­siek­da­vau ją vie­šuo­ju trans­por­tu. Ta­da Tel­šiai bu­vo ki­to­kie, dar ne­bu­vo taip iš­puo­se­lė­tos ir su­tvar­ky­tos Mas­čio eže­ro pa­kran­tės.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo dar­bą. Ko­kias pa­rei­gas šiuo me­tu ei­na­te?

– Esu Vil­niaus ae­rod­ro­mo skry­džių val­dy­mo cent­ro skry­džių va­do­vas, taip pat VIL­NIUS TECH uni­ver­si­te­to lek­to­rius.

Skry­džių va­do­vas rea­liu lai­ku, čia ir da­bar, val­do or­lai­vių tra­jek­to­ri­jas ant že­mės ir ore. Prii­ma spren­di­mus, kad sklan­džiai ir efek­ty­viai vyk­tų oro eis­mas. Pats as­me­niš­kai dir­bu su eis­mu į Vil­niaus oro uos­tą ir iš jo, taip pat su ki­tais or­lai­viais, skrai­dan­čiais ap­link Vil­nių, pvz., oro ba­lio­nais.

– Kaip at­ro­do Jū­sų įpras­ta dar­bo die­na?

– Dar­bas yra pa­mai­ni­nis, tiek die­ną, tiek nak­tį ten­ka dirb­ti. Die­na su­si­de­da iš tie­sio­gi­nio dar­bo, ži­nių at­nau­ji­ni­mo, ka­dan­gi avia­ci­jos pa­sau­lis greit to­bu­lė­ja, ir su­si­pa­ži­ni­mo su tos pa­mai­nos me­tu pla­nuo­ja­mo­mis veik­lo­mis oro erd­vė­je.

– Ar da­bar, esant ne­ra­miems lai­kams, kai pa­sau­ly­je daug įtam­pos ir grės­mių, Jū­sų dar­be tai taip pat jau­čia­si?

– Avia­ci­ja – svar­bi pa­sau­lio gy­ve­ni­mo da­lis, ir bet ko­kios ne­gan­dos taip pat pa­sie­kia ir avia­ci­ją. „Ko­vi­do“ pan­de­mi­ja, ka­ro veiks­mai ir vi­sa ki­ta pa­lie­ka sa­vo įspau­dą, bet sis­te­ma ne­pa­si­duo­da, o adap­tuo­ja­si ir pri­si­tai­ko kiek ga­li­ma ge­riau.

– Kas sun­kiau­sia Jū­sų pro­fe­si­jo­je? Pa­pa­sa­ko­ki­te ko­kią si­tua­ci­ją, kai rei­kė­jo grei­tai priim­ti at­sa­kin­gą spren­di­mą.

– Tarp šios pro­fe­si­jos at­sto­vų sun­ku­mo su­vo­ki­mas ga­li šiek tiek va­ri­juo­ti, bet vi­sus vei­kia aukš­tas stre­so ly­gis, su­si­jęs su at­sa­ko­my­be, nak­ti­nės pa­mai­nos ir dar­bo spe­ci­fi­kos da­lis – po­rei­kis greit priim­ti spren­di­mus.

Sun­ku su pa­vyz­džiais, nes grei­ti at­sa­kin­gi spren­di­mai čia ir da­bar yra šios pro­fe­si­jos pa­grin­das.

Da­bar vi­suo­me­nės at­gar­sio la­biau­siai su­lau­kia lai­ki­nų ap­ri­bo­ji­mų įve­di­mai oro erd­vė­je dėl kont­ra­ban­di­nių me­teo­ro­lo­gi­nių ba­lio­nų, dėl ko ke­lei­viai ne­ga­li pa­siek­ti oro uos­to ar­ba iš­skris­ti iš jo, bet vis­kas dėl oro eis­mo sau­gu­mo.

– Ko­kios as­me­ni­nės sa­vy­bės la­biau­siai pa­de­da šia­me dar­be? O ko­kios gal­būt truk­do?

– Šia­me dar­be la­bai svar­bu yra erd­vi­nis su­vo­ki­mas, nes vie­nu me­tu ten­ka val­dy­ti ke­lis or­lai­vius ir jų tra­jek­to­ri­jas tu­ri keis­ti iš pi­lo­to per­spek­ty­vos ir vie­tos, ku­rios kas­kart ski­ria­si.

Truk­dy­ti ne­truk­do, bet kas­kart ten­ka nu­mal­šin­ti em­pa­ti­jos jaus­mą, nes rei­kia or­lai­vius ri­kiuo­ti, ku­ris lei­sis pir­mas, ant­ras ir t. t., be jo­kių išanks­ti­nių nu­si­sta­ty­mų, o pa­si­rė­mus tik tu­ri­mais duo­me­ni­mis ir si­tua­ci­ja.

– Ar šis dar­bas bu­vo Jū­sų sva­jo­nė nuo vai­kys­tės, ar tie­siog li­ki­mas pa­ts su­dė­lio­jo ke­lią į šią pro­fe­si­ją?

– Nors akys į dan­gų ki­lo kiek sa­ve pa­me­nu, bet su avia­ci­ja anks­čiau ne­bu­vau su­si­jęs ir apie šią pro­fe­si­ją su­ži­no­jau tik rink­da­ma­sis, kur sto­ti po mo­kyk­los bai­gi­mo.

– Kiek Jū­sų dar­bas pri­klau­so nuo oro są­ly­gų? Ar pra­stas oras reiš­kia ir sun­kes­nę dar­bo die­ną?

– Oro są­ly­gos – vie­nas pa­grin­di­nių kin­ta­mų­jų kal­bant apie skry­džių val­dy­mą. Blo­gė­jan­tis oras ženk­liai pa­sun­ki­na dar­bą.

– O Jūs ar mėgs­ta­te skrai­dy­ti? Ar daž­nai ren­ka­tės ke­lio­nes lėk­tu­vu? Pa­si­ti­ki­te ko­le­gų dar­bu ar prieš skry­dį dar „pro­fe­sio­na­liai“ pa­si­žiū­ri­te, kas ir kaip? Ko­kias kryp­tis ar ša­lis la­biau­siai mėgs­ta­te lan­ky­ti?

– Skrai­dy­ti mėgs­tu, o ko­le­gų dar­bu pa­si­ti­kiu ne tik kaip ko­le­ga, bet ir kaip ke­lei­vis ir pi­lo­tas, nes tu­riu pri­va­taus pi­lo­to li­cen­ci­ją ir ko­le­gas „ap­lan­kau“ skrai­dy­da­mas ne­di­de­liais lėk­tu­vė­liais.

Skris­da­mas poil­siau­ti skry­džio ei­gą ir in­for­ma­ci­ją ste­biu ki­taip nei di­džio­ji da­lis ke­lei­vių, nes įdo­mu ana­li­zuo­ti skry­dį ir įžval­go­mis pa­si­da­lin­ti su kar­tu skren­dan­čiais drau­gais, taip ple­čiant avia­ci­jos sek­to­riaus pa­trauk­lu­mą, nes ką su­pran­ti, tuo pa­si­ti­ki.

Vie­nos ša­lies ar kryp­ties ne­tu­riu, la­biau­siai sten­giuo­si vis į ki­tą vie­tą nu­vyk­ti, kuo la­biau pra­plės­ti aki­ra­tį.

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te jau­nuo­liams, ku­rie sva­jo­ja apie dar­bą avia­ci­jo­je?

– Jau­nuo­liams, sie­kian­tiems bū­ti avia­ci­jos da­li­mi, vi­sų pir­ma pa­lin­kė­čiau kuo stro­piau mo­ky­tis, ka­dan­gi avia­ci­jo­je, net ir tu­rė­da­mas vi­sas li­cen­ci­jas, nuo­lat mo­kai­si ir at­nau­ji­ni ži­nias. Avia­ci­jo­je mokymasis ta­ve ly­di vi­są kar­je­rą.

– Koks Jū­sų lais­va­lai­kis, kaip pail­si­te nuo įtemp­to dar­bo?

– Ma­no lais­va­lai­kis – spor­tas ir lai­kas su drau­gais.

D. Umb­ra­so (LRT) nuo­tr.