Šį rudenį Viešvėnų kultūros centras mini gražų savo veiklos 50-ties metų jubiliejų. Per penkis dešimtmečius surengta gausybė renginių, paminėta daug iškiliausių progų, suburta kolektyvų, išlydėtas ir priimtas būrys kūrybingų darbuotojų.
Apie prabėgusius metus, ateities planus, pokyčius, problemas ir kolektyvus „Telšių ŽINIOS“ kalbasi su Viešvėnų kultūros centro direktore Rasa Vaičkute.
Aurelija SERVIENĖ
Istorija
Viešvėnų kultūros centro istorija prasidėjo 1964 m. seno medinio namo patalpose, čia buvo įkurti pirmieji kultūros namai. Jiems vadovauti paskirta Janina Tomkevičiūtė. Tais pačiais metais kultūros namų direktoriumi dirbo Adolfas Varpiotas. Kultūros namuose veikė kaimo kapela, agitmeninė brigada, vyko vakaronės, savaitgaliais šokiai, kino vakarai.
Bėgant metams, Viešvėnų kultūros centre vadovais dirbo Gėnė Juzėnienė, Povilas Siraštanovas, Janina Pliuskytė-Fabijonavičienė, Vida Bričkienė.
1978 m. Viešvėnų kultūros centras persikėlė į naujas patalpas – įsikūrė naujai pastatyto Viešvėnų administracinio pastato (dabartinės seniūnijos) I aukšte. Direktore tada paskirta Vitalija Juozaitienė, po jos direktoriumi kurį laiką dirbo Sigitas Rakauskas, o nuo 1992 m. – Virginija Lubienė. Tada susikūrė vaikų dramos studija, veikė kaimo kapela, moterų vokalinis ansamblis, suaugusiųjų dramos kolektyvas, etnografinis ansamblis.
Penki dešimtmečiai
2004 m. Viešvėnų kultūros centras pakeitė savo statusą – tapo Telšių kultūros centro filialu, kuriam iki 2005 m. vadovavo Virginija Lubienė. Nuo 2005 m. iki 2006 m. filialo vadove dirbo Vilma Ramšienė, ją pakeitė Rasa Vaičkutė.
Nuo 2004 m. iki 2007 m. kultūros centre veikė humoro grupė, vaikų popchoras „Lašeliukai“, kaimo kapela, vaikų dramos būrelis, moterų vokalinis ansamblis, vaikų ritminių šokių kolektyvai.
2007 m. filialui vadovauti ėmėsi Agnė Jakavičiutė. 2008 m. Telšių kultūros centro Viešvėnų filialas buvo prijungtas prie Luokės kultūros centro ir tapo Luokės filialu. Tais pačiais metais į vadovės pareigas grįžo Rasa Vaičkutė. 2010 m. atgautas savarankiško kultūros centro statusas.
Pasak R. Vaičkutės, per 50 metų kultūros centras nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią – nuo medinės trobelės, talpinančios vos kelias dešimtis žmonių, iki erdvių kultūros centro patalpų su net 300 vietų sale.
Per visą kultūros centro gyvavimo laiką būta daugiau kaip 50 kolektyvų, kurių pobūdis skyrėsi: tai buvo ir dramos kolektyvai, ir tautinių, pramoginių šokių kolektyvai, ir jaunųjų akordeonistų ansamblis, veikė popmuzikos, estradiniai kolektyvai, vokaliniai ansambliai, kapelos, kitos saviveiklininkų grupės. 7 dešimtmečio pabaigoje tautinių šokių bei liaudiškos muzikos kolektyvai buvo žinomi respublikiniu mastu iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tuo pat metu veikė jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras ir stiprus choras.
Liaudiškos muzikos kapela
Viešvėnų kultūros centras didžiuojasi, jog nuo pat kultūros židinio įkūrimo pradžios iki šių dienų gyvuoja per dešimtmečius išlikusi liaudiškos muzikos kapela. Nors metams bėgant keitėsi veidai, vadovai – ilgą laiką groja ir kūrybinę dvasią palaiko visada aktyvūs ir nenuilstantys Alfridas Vasiliauskas, Albinas Slavinskas, Česlovas Lipskis, Romualdas Jonušas, Janina Fabijonavičienė.
Aktyvi veikla, tradicijos
Šiandien Viešvėnų kultūros centre vyksta aktyvi veikla: veikia liaudiškos muzikos kapela, mišrus vokalinis ansamblis (meno vadovė Valda Valužienė), aktorių mėgėjų kolektyvas (vadovė Rasa Vaičkutė), taip pat itin aktyviai reiškiasi garbingo amžiaus seniūnijos gyventojai, kurie turi įkūrę savo mišrų vokalinį ansamblį „Bočiai“ (vadovė Valda Valužienė). Jaunimas entuziastingai repetuoja šiuolaikinių šokių grupėse: vaikų ir paauglių šokių grupėse „Mes“ bei merginų šokių kolektyve „Go“ (vadovas Deivydas Račkauskas). Veikia vaikų etnografinis būrelis (vadovė Valda Valužienė).
Viešvėnų kultūros centre taip pat dirba šviesos ir garso inžinierius Kęstutis Kerpauskis, kultūrinių renginių organizatorė Rima Servienė, švara rūpinasi Lida Jankuvienė.
„Galiu pasidžiaugti, kad, be organizuojamų tradicinių ir kasmetinių renginių – rudens derliaus šventės, adventinės popietės, Joninių, Užgavėnių šventės, kalėdinės bei velykinės popietės, Naujųjų metų sutikimo vakaro, teatro šventės „Sergame teatru“, Kovo 8-osios šventės, Vaikų gynimo dienos šventės ir kt. – Viešvėnų kultūros centre per savo veiklos metus kartu su kolektyvu įgyvendinome nemažai naujų projektų, kurie tampa tradiciniai ir kasmetiniai: liaudiškos muzikos kapelų bei armonikierių šventė – sueiga „Grok, armonika“, kraštiečių šventė „Kur gimėm, kur augom“, teatro savaitė, skirta Tarptautinei teatro dienai paminėti, „Teatras kartoms“, vaikų ir jaunimo šokių šventė „Šokių ritmu“, Viešvėnų seniūnijos Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, Kovo 11-osios proga – rajono senjorų vokalinių ansamblių sueiga-koncertas „Dainuojame ne žodžiais – širdimi“, vaikų edukacinė popietė, skirta Tarptautinei gyvūnijos dienai paminėti, „Mano augintinis“, Pagyvenusių žmonių dienai skirtas renginys „Širdžių vienybė mumyse“, vaikų ir jaunimo sporto šventė „Sveika, vasara“, dieninė vasaros stovykla „Atrask save“…
Stengiamės išlaikyti ir palaipsniui atgaivinti senąsias tradicijas, taip pagerbdami buvusių kultūros darbuotojų idėjas. Prieš dvejus metus visus kultūros centro lankytojus sukvietėme į vakarą su vestuviniais muzikantais „Vestuvinių muzikantų šėlsmas“, kurio pradininku 1999 m. buvo Viešvėnų kultūros centro meno vadovas Gintaras Vainutis. Vaikų teatro šventę „Sergame teatru“ (pradininkės direktorė Virginija Lubienė ir meno vadovė Regina Godiliauskienė), gyvuojančią jau daugiau kaip 20 metų, organizuojame kasmet per Teatro dienai skirtus renginius. Kiekvienais metais vyksta valstybinių švenčių minėjimai, tautodailininkų ir bendruomenės gyventojų meno darbų parodos, meno saviveiklos koncertinės išvykos, bendruomenės ataskaitiniai susirinkimai, seminarai. Be to, visada džiaugiamės, kad bendruomenė Telšių K. Praniauskaitės bibliotekos Viešvėnų filialo (vyr. bibliotekininkė Kristina Vaitiekaitienė) dėka turi galimybę susitikti su žymiais autoriais, rašytojais, praleisti turiningas poezijos popietes“, – pasakojo direktorė.
Išskirtinumas
Anot R. Vaičkutės, visais laikais kultūros centras išsiskyrė savo tradicijų puoselėjimu ir išlaikymu. Viešvėnų kultūros centre visada gyva teatro tradicija, veikia gilias tradicijas turintys, kelias dešimtis metų skaičiuojantys kolektyvai (daugiau kaip 25 metus gyvuoja mišrus vokalinis ansamblis, kapela). Organizuojami kasmetiniai tradiciniai renginiai. Viešvėnų kultūros centras turi vieną didžiausių Telšių rajone aktų salių (apie 300 vietų).
Problemos
R. Vaičkutės teigimu, kultūros centrą reikėtų renovuoti iš pagrindų: sutvarkyti salės grindis, įrengti rūbinę, reikalinga modernesnė apšvietimo ir įgarsinimo įranga, scenos renovacija, reikia salės langams ritininių užuolaidų ir t. t.
Tikslai
Vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos turi įgyvendinti kultūros centras, R. Vaičkutės nuomone, – tai, kad žmogus galėtų ateiti ir dalyvauti saviveikloje, dalintis idėjomis, praleisti laisvalaikį – tiesiog būti kartu. „Visada norisi padrąsinti aktyviau jungtis į kultūrinį miestelio gyvenimą, nes visi yra čia laukiami. Bendraujame, dirbame ne tik su pagyvenusiais, bet į kultūros centro veiklą stengiamės įtraukti vaikus. Be abejo, visada laukiamas ir jaunimas, tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, jog jaunuoliai prioritetus atiduoda darbui bei mokslams didmiesčiuose, todėl tik maža dalis lieka savo gimtajame kaime. Bet metai bėga, viskas keičiasi ir… apsisuka ratu“, – kalbėjo pašnekovė.
R. Vaičkutė Viešvėnų kultūros centre pradėjo dirbti nuo 2006 metų. Jos nuomone, direktorės pareigos reikalauja daug atsakomybės ir atsidavimo. „Žmonėms visada reikėjo muzikos, teatro, švenčių – visa tai stengiamės įgyvendinti, visada išliekame optimistais. Mes, kultūros darbuotojai, dažnai sulaukiame gerų atsiliepimų iš aktyvių bendruomenės narių, kolegų, o tai, kaip geras užtaisas, skatina kurti ir judėti į priekį. Viešvėnų kultūros centro istorija liudija, kad visais laikais kultūros židinys liepsnojo ir sugebėjo įžiebti žiburėlius žmonių širdyse. Jis visada buvo pilnas idėjų, gražių tradicijų bei sumanymų, kurių liepsna, tikiuosi, neužges, bet bus saugoma ir puoselėjama ateityje“, – pasakojo direktorė.
Gražus bendradarbiavimas
Džiugu, jog bendrus užsibrėžtus tikslus ir iškilusias problemas Viešvėnų kultūros centras gali spręsti drauge su Viešvėnų bendruomene, seniūnaičiais, seniūnijos ir bibliotekos darbuotojais, mokyklos pedagogais, gyventojais, kurie dalyvauja kultūrinėje veikloje. Bendradarbiaujama ir su Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia.
„Džiaugiamės, kad gražus ir visapusiškas kultūros centro ir Viešvėnų bendruomenės bendradarbiavimas duoda gražių rezultatų. O visai neseniai pagal Viešvėnų bendruomenės parašytą projektą (pirmininkė Zita Bumblauskienė) gavome naujas kėdes, stalus. Prie Viešvėnų tvenkinio – nauja vasaros lauko estrada. Taip pat palaikome ryšius su Telšių jaunimo centru, kitais rajono kultūros centrais, jų kolektyvais, aplinkinėmis seniūnijos bendruomenėmis. Esame Lietuvos kultūros centrų asociacijos narys“, – dėstė R. Vaičkutė.
SANDRA!!!Muchas gracias por coetmnar y por enriquecer este espacio!El respeto es fundamental en todas las etapas de la vida, a todos nos gusta sentirnos amados, respetados y valorados.No se vale que habiendo tantos seres humanos haya quien se sienta „desafortunado” o „no querido”…. Las palabras y las omisiones pueden afectar me1s que un golpe. Sigamos esforze1ndonos pues por una crianza saludable, nutrida en los valores!!!Saludos!!
Play inoatmfrive for me, Mr. internet writer.