Netektis yra viena sunkiausių gyvenimo patirčių, tačiau vaikams ji gali būti dar labiau paini ir bauginanti, jei aplinkiniai nepaaiškina, kas vyksta ir kodėl. Pagal 2023 m. UNICEF duomenis, apie 5 % vaikų iki 15 metų pasaulyje yra netekę bent vieno iš tėvų ar globėjų.
Lietuvoje oficiali statistika nekaupiama tokio detalumo, tačiau psichologai pastebi, kad net ir tolimesnio giminaičio mirtis vaikui gali sukelti stiprias emocines reakcijas – nuo smalsumo iki nerimo ar kaltės.
Kodėl vaikui svarbu suprasti procesą, o ne būti nuo jo izoliuotam?
Anksčiau vyravo požiūris, kad vaikus reikia saugoti nuo laidotuvių, tačiau šiuolaikinė vaikų psichologija rodo priešingai. Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, net 68 % vaikų, kuriems buvo atvirai paaiškinta apie mirtį ir leista dalyvauti atsisveikinimo procese, gedėjo sveikiau ir patyrė mažiau ilgalaikio nerimo. Tuo tarpu vaikai, kurie buvo palikti „nuošalyje“, dažniau kuria savo paaiškinimus, kurie gali būti klaidingi ir gąsdinantys.
Kaip vaikui suprantamai paaiškinti laidojimo ceremoniją?
Svarbiausia – paprastumas, nuoširdumas ir amžių atitinkantys žodžiai.
- 4-6 metų vaikui galima sakyti: „Senelis daugiau nebejudės ir nebekalbės, nes jo kūnas pavargo. Mes eisime į vietą, kur visi jam padėkos už tai, kad buvo su mumis.“
- 7-10 metų vaikui galima paaiškinti detaliau: „Laidotuvės – tai ceremonija, per kurią atsisveikiname, prisimename žmogų ir parodome, kad jis mums buvo svarbus.“
Svarbu nevartoti klaidinančių frazių, tokių kaip „užmigo“, „išvyko“, nes vaikas gali bijoti miego ar kelionių.
Leisti dalyvauti, bet pasirinktinai
Vaikui būtina suteikti pasirinkimą: ar jis nori dalyvauti ceremonijoje, ar tik trumpai ateiti atsisveikinti. Kai kurie vaikai jaučiasi ramesni, jei turi konkretų vaidmenį – gali padėti gėlę, uždegti žvakę arba pasakyti trumpą atsisveikinimo sakinį. Tai padeda jiems jaustis proceso dalimi, o ne stebėtojais, kuriems kažkas „nutiko nepaaiškinamai“.
Kai kurie tėvai renkasi profesionalias laidojimo paslaugos Kaune ar kituose miestuose veikiančias įmones, kurios siūlo psichologiškai jaukesnes šarvojimo erdves, pritaikytas ir mažiesiems dalyviams. Šviesios, švelniai apšviestos salės turi mažesnį emocinį šoką nei tamsios ir niūrios erdvės.
Ar dalyvavimas gali padėti vaikui gedėti sveikiau?
Tarptautinio žurnalo „Child & Adolescent Mental Health“ tyrimas (2022 m.) rodo, kad vaikai, kurie dalyvavo atsisveikinimo procese, buvo 2 kartus rečiau linkę į ilgalaikį nerimą ir baimes, susijusias su mirtimi. Jie geriau suprato situaciją, jautėsi ne apleisti, o bendruomenės dalimi, priimančia netektį kartu.
Rolės suteikimas – emocinės kontrolės jausmas
Psichologai pastebi, kad vaikams, kurie jaučiasi bejėgiai situacijos atžvilgiu, kyla didesnė ilgalaikio streso rizika. Jei vaikui duodama simbolinė atsakomybė: nunešti gėlę, įdėti piešinį į karstą ar palaikyti artimą žmogų už rankos – jis jaučiasi turintis prasmę šiame procese.
Profesionali pagalba gali palengvinti procesą
„Paskutinė akimirka“ padeda ne tik su praktine dalimi, bet ir konsultuoja šeimas, kaip paruošti vaiką atsisveikinimui, net jei šis dalyvaus tik trumpai. Kai kurios paslaugų įmonės siūlo jaukesnį atsisveikinimo scenarijų, kuris tinka šeimoms su vaikais, be per didelės dramatizacijos, labiau orientuojantis į prisiminimus.
Kalbėjimas po ceremonijos – svarbiausia emocinės sveikatos dalis
Pasibaigus laidotuvėms, vaikui svarbu suteikti galimybę kalbėti: ką jis jautė, kas jam pasirodė keista ar liūdna. Tėvų vaidmuo – pasakyti, kad jausti liūdesį yra normalu ir kad verkimas nėra silpnumo ženklas. Jei po kurio laiko vaikas pradeda bijoti tamsos, miego ar nuolat klausinėja apie mirtį – galima pasikonsultuoti su psichologu.
Gedėjimas vaikui neturi būti tyli baimė. Jis gali tapti mokymosi apie žmogišką ryšį ir gyvenimo ciklą procesu. Atsakingai paaiškinta laidojimo ceremonija tampa ne traumuojančiu įvykiu, o pagarbiu supratimo žingsniu.
Loading ...
