Tvar­ko­mi puoš­niau­si Tel­šių var­tai

Tel­šių ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no ir ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sta­ti­nių komp­lek­sas (uni­ka­lus ko­das KVR-1019), sto­vin­tis ant vie­nos iš sep­ty­nių Tel­šių mies­to kal­vų – In­su­los, yra na­cio­na­li­nio lyg­mens kul­tū­ros pa­vel­do komp­lek­sas, pa­skelb­tas pa­mink­lu, ir yra vie­nas svar­biau­sių Že­mai­ti­jo­je. Jį su­da­ro Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ra, vie­nuo­ly­no na­mas, ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, šven­to­riaus var­tai ir An­ta­no Gar­ga­so ir Izi­do­riaus No­rei­kos ka­pas.

Šiuo me­tu bai­gia­mi tvar­ky­ti šven­to­riaus var­tai. Tai­ko­mų­jų ty­ri­mų ir tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tas bu­vo pa­reng­tas 2024 m. Pra­džio­je at­lik­ti ty­ri­mai – ar­chi­tek­tū­ri­niai, konst­ruk­ci­jų, tin­ko skie­di­nių che­mi­niai ir gra­nu­lio­met­ri­niai, įger­tos drėg­mės, už­terš­tu­mo van­de­ny­je tir­pio­mis drus­ko­mis ir bio­lo­gi­niai ty­ri­mai, me­ta­li­nių da­lių (kry­žiaus, var­tų ir tu­rėk­lų) inst­ru­men­ti­niai ty­ri­mai ir kt.

Vi­zua­li­nės ap­žiū­ros me­tu bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tin­kuo­tų ply­tų mū­ro šven­to­riaus var­tų būk­lė yra pra­sta. Drėg­mės ir drus­kų ypač pa­žeis­ta co­ko­li­nė sta­ti­nio da­lis, pi­liast­ruo­se už­fik­suo­ti nuo drėg­mės at­šo­kę, ka­pi­lia­rais suai­žė­ję tin­ko frag­men­tai, iš­tru­pė­jęs, ero­zi­jos pa­veik­tas ply­tų mū­ras, bio­lo­giš­kai pa­žeis­tas (ap­na­šo­mis ap­si­ne­šęs) tin­kas. Taip pat stip­riai drėg­mės pa­žeis­ti (ti­kė­ti­na, kad dėl ne­san­da­raus ap­skar­di­ni­mo) cent­ri­nės da­lies pro­fi­liuo­ti kar­ni­zai, fron­to­no vo­liu­tos.

Ty­ri­mų tiks­las bu­vo už­fik­suo­ti ir nu­sta­ty­ti iš­li­ku­sius au­ten­tiš­kus, pa­ki­tu­sius ar pra­ras­tus ar­chi­tek­tū­ri­nius ele­men­tus, iden­ti­fi­kuo­ti is­to­ri­nius ele­men­tus, pir­mi­nes ar­chi­tek­tū­ri­nes for­mas, pa­tiks­lin­ti sta­ti­nio sta­ty­bos eta­pus, api­bend­rin­ti anks­čiau at­lik­tų ty­ri­mų ir su­rink­tos do­ku­men­ta­ci­jos duo­me­nis ir pan.

Var­tai tvar­ko­mi pa­gal UAB „Ene­ro“ (pro­jek­to va­do­vė Ju­di­ta Ba­lai­šy­tė) pa­reng­tą tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tą. Dar­bus at­lie­ka UAB „Tel­šių meist­ras“. Lė­šos skir­tos iš Ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių tvar­ky­bos dar­bų (pa­vel­dot­var­kos) pro­gra­mos.

Baž­ny­čios is­to­ri­ja

Tel­šių ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nas įsteig­tas 1624 m. Jo fun­da­to­rius – Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis ir Len­ki­jos ka­ra­lius Žy­gi­man­tas III Va­za (1587–1632), vė­liau – LDK pa­kanc­le­ris, Tel­šių se­niū­nas Po­vi­las Sa­pie­ga (1565–1635).

1650 m. te­ri­to­ri­jo­je pa­sta­ty­ti me­di­niai vie­nuo­ly­no pa­sta­tai, me­di­nė baž­ny­čia. Tais pa­čiais me­tais iš­mū­ry­tas Lo­re­to na­me­lis, va­di­na­mas Lo­re­to kop­ly­čia. Nuo 1702 m. bu­vo tę­sia­mos dar XVII a. pa­bai­go­je pra­dė­to sta­ty­ti mū­ri­nio vie­nuo­ly­no na­mo sta­ty­bos. 1761 m. pra­dė­ta sta­ty­ti mū­ri­nė baž­ny­čia. Su per­trau­ko­mis komp­lek­sas bu­vo sta­to­mas iki 1791 m.

Šios baž­ny­čios is­to­ri­ja se­na ir įdo­mi. 1794 m. baž­ny­čią kon­sek­ra­vo Že­mai­čių vys­ku­pas su­fra­ga­nas Ta­das Juo­za­pas Bu­ko­ta. Sta­tant baž­ny­čią, į ją in­teg­ruo­tas 1650 m. sta­ty­tas mū­ri­nis Šv. Lo­re­to na­me­lis-kop­ly­čia. Re­ne­san­so ir kla­si­ciz­mo sti­liaus baž­ny­čios al­to­riui su­teik­tas šv. An­ta­no (1195–1231 m.), Že­mai­ti­jo­je vie­no ge­riau­siai ži­no­mų šven­tų­jų, ti­tu­las.

Klaus­tu­kai dėl var­tų sta­ty­bos me­tų

Dėl tvo­ros su var­tais sta­ty­bos lai­ko­tar­pio ir jos au­to­riaus is­to­ri­kai ir kraš­to­ty­ri­nin­kai ne­tu­ri vie­no­dos nuo­mo­nės. Kaip tei­gia me­no is­to­ri­kas Ado­mas But­ri­mas, „dau­giau­siai pai­nia­vos is­to­riog­ra­fi­jo­je ky­la dėl įspū­din­gų baž­ny­čios šven­to­riaus var­tų“. Neaiš­ku­mų ky­la, nes kraš­to­ty­ri­nin­kas Bro­nius Kvik­lys sa­vo iš­leis­ta­me en­cik­lo­pe­di­nia­me lei­di­ny­je nu­ro­do, kad „šven­to­riaus var­tai la­bai di­de­li – puoš­nus ba­ro­ko pa­mink­las“. Re­mian­tis šiuo tei­gi­niu, ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad šven­to­riaus var­tai bu­vo pa­sta­ty­ti tuo pat me­tu, kaip baž­ny­čia. Ta­čiau ty­ri­nė­jant is­to­ri­nius duo­me­nis šį kraš­to­ty­ri­nin­ko B. Kvik­lio tei­gi­nį ga­li­ma at­mes­ti kaip klai­di­nan­tį, nes šven­to­riaus var­tai at­si­ra­do vė­liau ne­gu baž­ny­čia.

Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­kė Ni­jo­lė Luk­šo­ny­tė nu­ro­do, kad var­tus, „ro­man­tiz­mo dva­sia at­gai­vin­da­mas ba­ro­ko mo­ty­vus, su­pro­jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Ful­gen­tas Rim­gai­la“. Ta­čiau šią is­to­ri­kės iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę pa­nei­gia vie­na pir­mų­jų Tel­šių mies­to pa­no­ra­mi­nių nuo­trau­kų, da­ry­tų 1870 m. Jo­je ma­to­si jau F. Rim­gai­los su­pro­jek­tuo­tas bokš­tas, ta­čiau šven­to­riaus var­tų nė­ra. O kraš­to­ty­ri­nin­kas Ka­zys Mi­sius ži­ny­ne apie ka­ta­li­kų baž­ny­čias nu­ro­do, kad „ar­chi­tek­tas P. Ser­bi­no­vi­čius 1893 m. su­pro­jek­ta­vo šven­to­riaus tvo­rą ir var­tus, 1896 m. pa­ren­gė baž­ny­čios re­mon­to pro­jek­tą“. Ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re nu­ro­do­ma, kad baž­ny­čios šven­to­riaus tvo­ros su var­tais au­to­rius – Kau­no gu­ber­ni­jos ar­chi­tek­tas Piot­ras Ser­bi­no­vi­čius, tie­sa, duo­me­nys pa­teik­ti su klaus­tu­ku (?).

2005 m., mi­nint Tel­šių mies­to 555 me­tų ju­bi­lie­jų, ka­ted­ros šven­to­riaus var­tuo­se pa­sta­ty­tos ka­ted­ros glo­bė­jo šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ir Tel­šių mies­to glo­bė­jo šv. Sta­nis­lo­vo skulp­tū­ros, su­kur­tos skulp­to­riaus Arū­no Sa­ka­laus­ko.

Ren­giant Tel­šių ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no ir ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sta­ti­nių komp­lek­so šven­to­riaus var­tų tai­ko­mų­jų ty­ri­mų ir tvar­ky­bos (re­mon­to, res­tau­ra­vi­mo) dar­bų pro­jek­tą, at­lie­kant ar­chi­tek­tū­ri­nius ty­ri­mus va­do­vau­ta­si Ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­ro duo­me­ni­mis, t. y. kad tvo­ra su var­tais 1893 m. su­pro­jek­tuo­ta ar­chi­tek­to Piot­ro Ser­bi­no­vi­čiaus. Šiuos duo­me­nis pa­tvir­ti­na 1870 m. da­ry­ta Tel­šių mies­to pa­no­ra­mi­nė nuo­trau­ka ir 1875 m. Na­po­leo­no or­dos pie­ši­nys.

Šven­to­riaus var­tai – is­to­riz­mo ar­chi­tek­tū­ros, neo­ba­ro­ko ir neok­la­si­ciz­mo sti­lių sta­ti­nys su šiam lai­ko­tar­piui bū­din­ga puoš­naus de­ko­ro ir rel­je­fiš­kų de­ta­lių gau­sa. Var­tai yra si­met­riš­kos kom­po­zi­ci­jos, sta­čia­kam­pio pla­no, su­skai­dy­ti į tris da­lis. Dvie­jų tarps­nių pa­grin­di­nė da­lis su cent­ri­niais, dvi­vė­riais me­ta­lo ažū­ro var­tais ap­juos­ta stam­biu pro­fi­liuo­tu kar­ni­zu ir už­si­bai­gia ati­ku su tri­kam­piu fron­to­nu, pa­rem­tu vo­liu­to­mis. Abi­pus įė­ji­mo, tarp pi­liast­rų, įkom­po­nuo­tos ar­ki­nės ni­šos. Abi­pus pa­grin­di­nės da­lies įkom­po­nuo­ti vie­no tarps­nio var­tai su vien­vė­riais me­ta­lo ažū­ro var­te­liais, ap­juos­ti pro­fi­liuo­tu kar­ni­zu.

2013-ai­siais mi­nint že­mai­čių krikš­to 600 me­tų ju­bi­lie­jų fron­to­no cent­re bu­vo įreng­ta mar­mu­ri­nė len­ta su už­ra­šu.