Klaipėdos uostas šiemet demonstruoja tvirtą augimo tempą, kuris atspindi ne tik uosto, bet ir visos šalies verslo pulsą. Dvi krovinių rūšys – konteineriai ir keltais gabenami kroviniai – tampa pagrindiniais šių metų varikliais, o išplėstas laivybos krypčių tinklas liudija, kad Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį atveria vis naujas rinkas.
„Šiemet krova Klaipėdos uoste auga nuosekliai ir stabiliai, o tai reiškia, kad verslas gamina, eksportuoja ir ieško naujų rinkų. Tai įrodymas, kad Klaipėdos uosto augimą lemia ne atsitiktinumai, bet nuosekli strategija, investicijos ir kryptingas darbas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdos uoste jau perkrauta beveik 32 mln. tonų krovinių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per dešimt šių metų mėnesių perkrauta 10 proc. daugiau krovinių. Augimo tendencijos Klaipėdos uosto krovos kreivėse buvo fiksuojamos visus šiuos metus.
Eksporto ir importo santykis šiemet, kaip ir pernai bei užpernai, reikšmingai nesikeitė. Per dešimt šių metų mėnesių 50 proc. viso krovinių srauto sudaro eksporto kryptis, importo – 38 proc. Per 2024 ir 2023 m. eksporto kryptis sudarė po 53 proc., importo – atitinkamai 37 ir 33 proc. Tranzito srautas sausumos keliais 2025 m. sudarė 4 proc., o tranzitas jūra (konteinerių paskirstymo į kitus uostus veikla) – 8 proc.
Vertinant krovą bendrai svarbus ir dar vienas faktas, apibūdinantis Klaipėdos uosto veiklos apimtį. Tiesioginių laivybos krypčių suvestinėje per tris šių metų ketvirčius atsirado 15 naujų šalių, su kuriomis praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu per Klaipėdos uostą prekyba nevyko. Naujų valstybių sąraše esančios Bahamos, Kenija, Madagaskaras, Kamerūnas, Vietnamas ir kitos šalys, rodo plačią iš Klaipėdos uosto gabenamų ir į jį atvykstančių krovinių geografiją. Iš viso per 10 šių metų mėnesių Klaipėda turėjo tiesioginių ryšių su 65 valstybių uostais.
Kol kas šiemet 5 didžiausios krovinių Klaipėdos uoste rūšys yra kroviniai konteineriuose, keltais (ro-ro) gabenami kroviniai, grūdai, naftos produktai ir suskystintosios gamtinės dujos. 50 proc. visų Klaipėdos uosto krovinių sudaro kroviniai konteineriuose ir ro-ro krovinių srautas.
Per dešimt šių metų mėnesių perkrauta daugiau nei 10,5 mln. tonų krovinių konteineriuose. Lyginant šio laikotarpio rezultatą su praėjusių metų, fiksuotas reikšmingas 30 proc. augimas. Aukštas krovos aktyvumas išsilaikė per visus metus iki šiol – konteinerių segmente augimas buvo fiksuojamas kiekvieną šių metų mėnesį, o labiausiai išsiskyrė balandis su 51 proc. augumu.
Be to, spalį anksčiausiai uosto istorijoje buvo pasiekta 1 mln. TEU (standartizuotų konteinerių) riba. Šis, kol kas geriausias istorijoje, rezultatas pasiektas bendru Uosto direkcijos ir uoste veikiančių krovos bendrovių darbu, direkcijai vystant patogią bei poreikius atliepiančią infrastruktūrą, o įmonėms teikiant vežėjų lūkesčius pateisinančias paslaugas.
Klaipėdos uoste konteinerių krovos tonomis statistika rodo, kad šios krovinių rūšies eksportas ir importas pasidalija daugmaž lygiomis dalimis – atitinkamai 39 ir 37 proc. Likusi 24 proc. dalis – perkrovimo (angl. transshipment), okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į kitus uostus mažesniais laivais funkcija. Svarbu tai, kad per 10 šių metų mėnesių augo abu segmentai: eksportas ir importas 21 proc., o konteinerių paskirstymo veikla – net 65 proc.
Į Klaipėdos uostą perkrovimui atgabenami konteineriai – svarbus krovinių segmentas tiek pajamų, tiek kuriamų perspektyvų prasme. Konteinerius perkrauti atplukdantys dideli okeaniniai laivai ne tik augina krovos apimtį ir išnaudoja uoste veikiančių terminalų pajėgumą, kas reiškia uždarbį, bet ir didina Klaipėdos uosto patrauklumą tarptautinėje rinkoje. Daugiau tiesioginių jungčių turintys ir pergabenantys uostai sulaukia dar daugiau dėmesio, laivybos linijos juos yra linkusios įtraukti į reguliarius maršrutus, o tai reiškia, kad vietos eksportuotojams atsiveria naujos ar pigesnės jungtys su pasaulio rinkomis, kas didina Lietuvos įmonių konkurencingumą.
Augimo kreivės ištisus metus fiksuojamos ir keltais plukdomų krovinių (ro-ro) segmente – skaičiuojant tonomis krova išaugo 7 proc. ir sudarė 5,5 mln. tonų. Skaičiuojant transporto priemonių skaičiumi, ro-ro segmentas augo 6 proc. iki 301 tūkst. keltais perkeltų vilkikų, puspriekabių ir automobilių vienetų. Šių metų spalį ro-ro krovinių segmente buvo pasiektas rekordas – 627 tūkst. tonų krovinių.
Bendrovių „DFDS“ ir „TT-Line“ keltai Klaipėdos uostą jungia su Vokietija, Švedija ir Danija. Šis krovinių srautas tiesiogiai susijęs su šalių, kurias su Klaipėdos uostu jungia tarptautinių keltų linijos, ekonomikos pulsu. Per 10 mėnesių fiksuojamas reikšmingas Vokietijos kryptimi gabenamų krovinių augimas, taip pat auga krova Danijos kryptimi. Švedijos kryptimi gabenamas panašus kiekis krovinių, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inf.
Loading ...
