Uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vandenys“ eksploatuoja 14 nuotekų valyklų: Telšiuose, Varniuose, Janapolėje, Pavandenėje, Žarėnuose, Kaunatavoje, Nerimdaičiuose, Nevarėnuose, Dūseikiuose, Luokėje, Tryškiuose, Eigirdžiuose, Buožėnuose ir Gedrimuose; 124 nuotekų kėlyklas ir 230 km nuotekų tinklų, Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus.
Apie nuotekų valyklų veiklą, vykdomus darbus ir kaip gyventojai gali prisidėti prie geresnio nuotekų tvarkymo kalbamės su bendrovės direktoriumi Sauliumi Urbonu.
Aurelija SERVIENĖ
– Kokios technologijos naudojamos Telšių nuotekų valykloje?
– Visose Telšių rajono nuotekų valyklose taikomas biologinio valymo procesas, kuris leidžia efektyviai pašalinti organinius teršalus iš buitinių nuotekų. Biologinis valymas paremtas mikroorganizmų veikla – jie, skaidydami taršos junginius, išvalo nuotekas iki reikalaujamos kokybės.
Azoto ir fosforo junginių šalinimo technologijos šiuo metu įdiegtos tik Telšių miesto nuotekų valykloje.
Tačiau netolimoje ateityje planuojama šias pažangias technologijas diegti ir keliose kaimo vietovėse, kuriose nuotekų apkrova yra didesnė, o išleidimo vietos jautresnės aplinkosaugos požiūriu. Šis žingsnis prisidės prie geresnės paviršinių vandenų apsaugos ir sudarys sąlygas atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos reikalavimus.
Be to, Telšių miesto nuotekų valykloje taip pat įrengtos: smėlio gaudyklės – mechaniniai įrenginiai, sulaikantys smėlį, stambias daleles ir kitas mechanines priemaišas; mechaninio valymo įrenginiai, kurie paruošia nuotekas biologiniam valymui; automatizuotos valdymo ir stebėsenos sistemos, užtikrinančios stabilų procesų veikimą.
Technologijų pasirinkimas ir plėtra yra grindžiami ne tik ekologiniais, bet ir ekonominiais kriterijais – siekiama efektyvaus resursų panaudojimo užtikrinant reikiamą valymo kokybę.
– Ar valymo procesas yra automatizuotas? Kiek darbuotojų dirba?
– Didžioji dalis Telšių miesto nuotekų valyklos technologinių procesų yra automatizuoti, tačiau žmogiškųjų išteklių reikšmė išlieka labai didelė tiek kasdienės priežiūros metu, tiek operatyviai reaguojant į galimus sutrikimus.
Valykloje dirba 2 operatoriai, tiesiogiai prižiūrintys procesų eigą, valdantys įrangą ir užtikrinantys, kad automatizuota sistema veiktų sklandžiai; 4 dispečeriai, dirbantys visą parą pamainomis, stebintys valyklos ir kitų objektų darbą nuotoliniu būdu ir informuojantys atsakingus darbuotojus apie sutrikimus ar neįprastus procesus; 2 technologai, dirbantys taip pat pamainomis, atsakingi už technologinių sprendimų taikymą, laboratorinius tyrimus ir nuotekų valymo kokybės kontrolę; 4 šaltkalviai, atsakingi už mechaninės įrangos, vamzdynų, siurblių, sklendžių bei kitų elementų priežiūrą, remontą ir nuolatinę parengtį.
Ši specialistų komanda leidžia užtikrinti nepertraukiamus valymo procesus 24/7, garantuojant aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir nuotekų valymo patikimumą visomis sąlygomis.
– Kaip užtikrinama, kad išvalytas vanduo būtų švarus ir saugus?
– Kad išleidžiamas vanduo būtų švarus, saugus aplinkai ir atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus, Telšių miesto nuotekų valykloje nuolat vykdomas išvalyto vandens monitoringas. Jis leidžia užtikrinti, kad nuotekų valymas būtų ne tik efektyvus, bet ir stabilus, nepriklausomai nuo sezono, nuotekų kiekio ar kitų aplinkybių.
– Kas daroma su valymo metu susidarančiomis nuosėdomis (dumblu)?
– Biologinio valymo metu susidaręs perteklinis dumblas yra nusausinamas, o vėliau išvežamas į specialias dumblo laikymo aikšteles.
Toliau šis dumblas panaudojamas ūkininkų laukuose kaip trąša laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tręšiama pagal suderintus tręšimo planus, užtikrinant, kad dumblas būtų skleidžiamas tik tinkamos paskirties žemėje ir atitiktų aplinkosaugos bei agronomijos kriterijus.
Visa dumblo tvarkymo veikla vykdoma griežtai prižiūrint dumblo kokybę ir laikantis visų galiojančių reglamentų.
– Ar būna atvejų, kai dėl gamtos reiškinių (liūčių, šalčių ir pan.) valymo procesai sutrinka?
– Stiprios liūtys, staigūs šalčiai ar kiti ekstremalūs gamtos reiškiniai gali daryti įtaką nuotekų valymo įrenginių darbui, ypač senesnėse arba mažesnio pajėgumo sistemose.
Pavyzdžiui: per intensyvias liūtis į valyklas patenka gerokai didesnis nuotekų kiekis nei įprastai, nes į sistemą suplūsta ne tik buitinės, bet ir paviršinės (lietaus) nuotekos. Tai gali praskiesti biologinį procesą arba sukelti laikinas apkrovas.
Žiemą, esant stipriems šalčiams, gali kilti pavojus atviriems vamzdynams ar įrenginiams, jei jie nėra tinkamai apsaugoti ar izoliuoti.
Tačiau Telšių miesto nuotekų valykla yra suprojektuota ir eksploatuojama taip, kad tokie reiškiniai netaptų kritiniais sutrikimais. Dirba budintis dispečeris, o personalas yra pasirengęs operatyviai reaguoti į ekstremalias situacijas.
– Kiek nuotekų valykla gali apdoroti per parą ir ar ši galia šiandien pakankama mūsų miestui?
– Telšių miesto nuotekų valykla po rekonstrukcijos pajėgi apdoroti iki 24 000 kub. m nuotekų per parą.
Šiuo metu apdorojama apie 8 500–10 500 kub. m per parą, todėl įrenginių galia yra pakankama esamam Telšių miesto poreikiui.
Valykla buvo rekonstruota su perspektyva, kad mieste bus įrengtas spirito fabrikas, tačiau, šiam objektui neatsiradus, valyklos pajėgumas išlieka su rezervu ateities poreikiams.
– Kaip keitėsi nuotekų kiekiai per pastaruosius metus? Ar didėja dėl miesto plėtros?
– 2025 m. nuotekų realizacija (lyginant su 2024 m. sausio–rugsėjo mėn.) išaugo 19,11 proc. Šį teigiamą pokytį sąlygoja ne tik miesto plėtra, bet ir kaimo gyventojų prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Gerėjanti šalies ekonomika daro įtaką didesnėms įmonių gamybos apimtims.
– Kaip gyventojai gali prisidėti prie geresnio nuotekų tvarkymo?
– Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus paviršinės (lietaus) nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių nuotekų, tačiau labai dažnai fiksuojami atvejai, kai paviršinės nuotekos savavališkai nuvedamos į buitinių nuotekų tinklus. Neteisėtas paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklus daro didelę žalą UAB „Telšių vandenys“ eksploatuojamai buitinių nuotekų infrastruktūrai.
Per liūtis iš nelegaliai prijungtų atšakų į buitinių nuotekų tinklus pradėjęs plūsti didžiulis vandens kiekis sutrikdo buitinių nuotekų tvarkymo sistemą. Per trumpą laiką tinklai perpildomi, viršijamas maksimalus pagrindinės nuotekų perpumpavimo siurblinės projektinis pajėgumas, todėl sutrinka buitinių nuotekų surinkimas. Su komunalinėmis miesto nuotekomis atitekantis didelis lietaus kiekis nuotekų valykloje trikdo technologinius procesus, kyla grėsmė netinkamai išvalytoms nuotekoms patekti į gamtinę aplinką. Paviršiniam vandeniui nespėjus nutekėti perpildytais nuotekų tinklais, žemesnėse miesto vietose nuotekos gali prasiveržti per buitinių nuotekų šulinėlius. Dėl savavališko elgesio susidariusios papildomos apkrovos tinkluose gadina nuotekų sistemos įrenginius, didina įmonės eksploatacijos sąnaudas. Užtvindymai daro žalą miesto infrastruktūrai, kyla rizika užteršti aplinką ir sugadinti gyventojų turtą.
Bendrovės darbuotojams nustačius savavališką paviršinių nuotekų išleidimą į buitinių nuotekų tinklus yra surašomas pažeidimo aktas, kuriuo vartotojas ar abonentas yra įpareigojamas pašalinti savavališką prisijungimą ir apie atliktus darbus informuoti bendrovę. To nepadarius arba užfiksavus pakartotinį prisijungimą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, fiksuojamas esminis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pažeidimas, dėl kurio stabdomas sutarties vykdymas ir „užaklinamas“ nuotekų išvadas tol, kol bus pašalintas nustatytas pažeidimas. Tokiu atveju pažeidėjai neturės galimybės, kol neatjungs neteisėtai prijungtų paviršinių nuotekų tinklų prie buitinių nuotekų išvado, naudotis bendrovės teikiama nuotekų tvarkymo paslauga.
Prašome gyventojų ir abonentų, kurių paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į buitinių nuotekų tinklus, iki 2026 m. birželio 1 d. informuoti bendrovės atstovus ir jiems bus sudaroma galimybė atsijungti neteisėtai prijungtus tinklus netaikant jokių sankcijų. O gyventojus ir abonentus, kurie neturi tiesioginės galimybės prisijungti prie paviršinių nuotekų tinklų, skatiname įrengti daugiau žaliųjų plotų savo valdomose teritorijose, kad iškritę krituliai susigertų į gruntą. Šiltuoju sezonu patariame surinkti lietaus vandenį į tam skirtas talpyklas ir juo laistyti želdinius ar naudoti kitiems buities poreikiams. Ši tvari vandens panaudojimo iniciatyva ne tik skatins mažinti buitinių nuotekų tvarkymo kainą, bet ir prisidės prie mūsų aplinkos ir gamtinių išteklių taršos mažinimo.
– Ar rajone nuotekų sistema įrengta visur? Ar yra vietų, kur dar reikia darbo ir investicijų?
– Telšių rajone centralizuota buitinių nuotekų surinkimo sistema nėra įrengta visur, šiuo metu prie jos prisijungę apie 69 proc. rajono gyventojų, daugiausia Telšių mieste ir didesnėse gyvenvietėse. 2024 metais pradėtas įgyvendinti nuotekų tvarkymo projektas Upynos gyvenvietėje, kuri iki šiol neturėjo centralizuotos infrastruktūros. Jo metu planuojama įrengti buitinių nuotekų tinklus ir modernius valymo įrenginius. Pastaraisiais metais pastebimas mažėjantis Europos Sąjungos ir kitų išorinių finansavimo šaltinių srautas, dėl to kai kurių planuotų infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas gali būti lėtesnis arba etapinis. Telšių rajono nuotekų infrastruktūra nuosekliai plečiama, tačiau dar neapima visų gyvenviečių, o siekiant visuotinio aprėpties lygio būtina užtikrinti tolesnį finansavimą ir ES paramos mechanizmų tęstinumą.
– Teko girdėti, kad iš nusausintų ir išdžiovintų nuotekų ruošiatės kažką gaminti. Kas tai būtų? Papasakokite.
– Projektas, susijęs su džiovinto dumblo panaudojimu granulių ir briketų gamybai, yra baigtas. Šiuo metu tvarkomi dokumentai ir siekiama gauti naują taršos leidimą, kuris atitiktų reikalavimus dumblui tvarkyti. Planuojama, kad džiovintas dumblas bus naudojamas kaip dirvožemio gerinimo priemonė, pritaikoma žemės ūkyje ar prižiūrint želdynus. Tokiu būdu siekiama mažinti atliekų kiekį, optimizuoti dumblo tvarkymo sąnaudas ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo.


