Telšių šilumos ūkis – tarp lyderių pagal mažas kainas

Telšiai patenka tarp dešimties Lietuvos miestų, kuriuose už šilumą mokama mažiausiai. Rugsėjį šilumos kaina Telšiuose siekia 6,76 ct/kWh be PVM. Palyginimui – rugpjūtį ji buvo 7,15 ct/kWh, o liepą dar mažesnė – 6,26 ct/kWh. Mieste šiuo metu ne tik išlaikomos vienos mažiausių šilumos kainų šalyje, bet ir užtikrinama patikima, moderni šilumos ūkio sistema, į kurią nuosekliai investuojama jau daugiau nei du dešimtmečius.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu bus panaikinta lengvata centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. PVM tarifas, kuris iki šiol buvo 9 proc., didėja iki 21 proc. Tai reiškia, kad prie realiai patiriamų šilumos gamybos sąnaudų bus pridėta dar 12 proc. mokesčių. Ši priežastis, nepriklausomai nuo šilumos tiekėjų pastangų mažinti kainą, reikšmingai padidins galutines gyventojų sąskaitas už šildymą nuo kitų metų sausio mėnesio.
Šilumos kaina sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Kuo daugiau vartotojų yra prijungta prie centralizuotos sistemos, tuo efektyviau paskirstomos pastoviosios sąnaudos ir mažėja galutinė kaina. Todėl Telšiuose veiklą vykdantis UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ aktyviai dirba, kad prie sistemos jungtųsi nauji objektai: per pastaruosius dvejus metus prijungti objektai, kurių šildomas plotas sudaro 24 300 kv. m, artimiausiu metu prie šilumos tinklo planuojama prijungti dar du naujus objektus.

Žemiau pateikiama 2025 m. rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistika (šaltinis www.regula.lt). Šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos kainos, ct/kWh (be PVM):

Taip pat pabrėžiama, kad daugiabučiai, kurie anksčiau buvo atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT), visada gali grįžti. Jų dujiniai katilai dažnai pasenę, teršia aplinką, o dujos kainuoja ženkliai brangiau nei centralizuotai pagaminta šiluma. Todėl sprendimas jungtis prie CŠT tampa ne tik ekonomiškai, bet ir ekologiškai naudingas.

Tvirta bazė – investicijos ir nuolatinė priežiūra

„Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktorė Jolanta Apinienė drąsiai teigia: „Įrenginiai prižiūrėti, patikrinti, o visa sistema veikia sklandžiai. Tačiau to nepakanka – šilumos ūkis reikalauja nuolatinio dėmesio. Nuo 2000-ųjų, kai bendrovė perėmė šilumos ūkį, į jį investuota jau 9 milijonai eurų. Šios lėšos buvo nukreiptos į įvairias sritis, kurios tiesiogiai pagerino paslaugų kokybę ir sumažino gyventojų išlaidas. Tai ne tik skaičiai – tai miestiečių komfortas ir mažesnės sąskaitos.“
Šių investicijų naudą kasdien užtikrina „Telšių šilumoje“ 30 aukštos kvalifikacijos, atestuotų specialistų, puikiai išmanančių savo darbą. Jų profesionalumas ir atsakomybė leidžia ne tik sklandžiai eksploatuoti modernizuotą įrangą, bet ir garantuoti kokybišką, šiuolaikinius standartus atitinkančią šilumos energijos tiekimo paslaugą.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau biokuro, mažiau dujų

Telšių šilumos ūkyje numatyta nemažai naujų projektų, vienas jų – Dariaus ir Girėno bei Luokės zonų sujungimas. Sujungus tinklus, būtų galima efektyviau panaudoti biokurą – pigesnį ir draugiškesnį aplinkai kurą. Tai reikštų dar mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir dar stabilesnes šilumos kainas ateityje. Be to, šioje miesto dalyje atsirastų daugiau konkurencijos, nes dabar šilumos tiekimo paslaugas teikia tik vienas nepriklausomas gamintojas. Didesnė konkurencija reikštų dar palankesnes šilumos kainas Telšių gyventojams. Kitas miesto ilgalaikėje strategijoje numatomas projektas – Šviesos tinklo prijungimas prie Luokės tinklo, tai taip pat leistų naudoti daugiau pigesnio kuro – biokuro.

Patikimas šilumos tiekimas, karštas vanduo visada, kokybė ir teisinga kaina – tai prioritetai, dėl kurių dirbama kasdien. Su tinkamomis investicijomis, profesionalia priežiūra ir aiškia strategija galima ne tik išlaikyti mažas kainas, bet ir nuolat gerinti paslaugų kokybę.

„Litesko“ veikia reguliuojamame sektoriuje. Kiekvienas įmonės sprendimas ir veiksmas Telšiuose turi būti suderintas su Savivaldybės taryba bei gautas pritarimas prieš įgyvendinimą.

Modernūs sprendimai ir renovacijos įtaka

Telšių gyventojai taip pat gali džiaugtis elektroniniais karšto vandens skaitikliais, kurių duomenų deklaruoti patiems nebereikia – rodmenys perduodami automatiškai. Įdomu tai, kad net kai kuriuose didžiuosiuose šalies miestuose tokie sprendimai dar nėra įdiegti. Telšiškiai už šią paslaugą moka vos 0,95 Eur + PVM per mėnesį, kai mechaninių šalto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis yra didesnis.

Pastarųjų metų daugiabučių renovacija akivaizdžiai prisideda prie efektyvesnio šilumos vartojimo. Modernizuoti namai sunaudoja mažiau šilumos, sąskaitos už ją mažėja. Be to, renovacijos metu daugiabučiams, kurie neturi karšto vandens tiekimo, gali būti papildomai suprojektuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai – taip atsisakoma pavojingų ir brangių „dujinių kolonėlių“.

„Litesko“ savo klientams visada primena apie efektyvius, bet paprastus būdus taupyti šilumą. Rekomenduojama neužstatyti radiatorių baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis – tai trukdo šilumai laisvai sklisti. Be to, visada reikia patikrinti, kad radiatoriuose nebūtų oro. Dar vienas būdas – ant sienos už radiatorių priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir padidina patalpos oro temperatūrą 1–2 laipsniais. Svarbu užsandarinti langus ir lauko duris, taip pat visuomet uždaryti duris ir langus laiptinėse. Taip šaltis iš laiptinės per sienas nesiverš į butus, o bendroms pastato erdvėms šildyti prireiks mažiau energijos. Jei naudojate žaliuzes, nuleiskite jas per šalčius – dvigubai įstiklinti langai prilygs trigubo stiklo langams. Vėdinti patalpas geriau intensyviai, bet trumpai, nes taip greitai pašalinama drėgmė, o patalpos neatšąla.

„Litesko“ pasitinka šildymo sezoną atlikusi kasmetinius šilumos trasų hidraulinius bandymus ir šilumos magistralių profilaktinio remonto darbus. Šie darbai buvo atlikti dar vasarą, siekiant užtikrinti saugų ir kokybišką šilumos kelią į namus.