Kas antras Užimtumo tarnyboje (UŽT) registruotas jaunuolis neturi profesinio ar aukštojo išsilavinimo, o per metus tokių padaugėjo 1,7 proc. Jaunimo nedarbo rodiklis antrus metus išlieka 7,5 proc. – liepos 1 d. darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių (20 proc. visų klientų).
Diana PUZERĖ
Profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių dalis per metus beveik nekito – buvo 25,6 proc., aukštąjį išsilavinimą turinčių – 20,6 proc. Pasak UŽT ekspertės Jurgitos Zemblytės, jauniems žmonėms dažnai trūksta praktinių įgūdžių, patirties ir aiškios karjeros krypties, todėl jie sunkiau įsidarbina.
Dauguma jaunuolių į UŽT kreipiasi ne pirmą kartą (76,6 proc.), o vidutinė registruoto nedarbo trukmė siekia 137 dienas. 80 proc. jų registruojasi siekdami įsidarbinti, o samdomo darbo ieškančių per metus padaugėjo 6,4 proc.
Per pusmetį į darbo rinką įsiliejo 34 tūkst. jaunų žmonių – 4,7 tūkst. daugiau nei pernai. Į aktyvios darbo rinkos priemones įsitraukė 2,1 tūkst. jaunuolių, tačiau išaugo pasinaudojusių parama darbo vietoms steigti ir stažuotėmis skaičius.
UŽT jaunimui suteikė beveik 87 tūkst. konsultacijų (11,4 proc. daugiau nei pernai). Daugiau nei ketvirtadalis jaunimo gyvena kaimo vietovėse, ilgalaikių bedarbių tarp jų – 8,7 proc.
Jaunimo nedarbas Telšių rajone – pusė be profesinio pasirengimo
Užimtumo tarnybos duomenimis, Telšių rajone daugėja jaunimo, neturinčio profesinio pasirengimo. Rugpjūčio 1 d. Telšių skyriuje buvo registruoti 347 jaunuoliai iki 29 metų – 16 daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Jie sudarė 18,4 proc. visų darbo ieškančiųjų. Iš jų 51 turėjo aukštąjį, 118 – profesinį, tačiau net 178 jaunuoliai (51,3 proc.) nebuvo įgiję jokios profesijos. Palyginti su praėjusiais metais, šis rodiklis beveik nekito – pernai be kvalifikacijos buvo 180 registruotų jaunuolių.
Telšių rajone jaunimo nedarbo lygis šių metų rugpjūčio pradžioje siekė 6,2 proc.
Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimas
„Didžiausia problema išlieka jaunuolių profesinis pasirengimas darbo rinkai. Kas antras Telšių skyriuje registruotas jaunas bedarbis neturi nei aukštojo, nei profesinio išsilavinimo.
O darbdaviai kelia vis didesnius reikalavimus net ir nekvalifikuotam darbui – neretai pageidaujama turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bent minimalios patirties, pasirengti dirbti pamainomis, komandiruotėse ar fiziškai sunkius darbus“, – pasakojo UŽT Telšių skyriaus vedėja Diana Abelkienė.
Be to, pasak specialistės, siūlomas atlyginimas dažnai neviršija minimalios algos, todėl jaunuoliams tokios sąlygos atrodo nepatrauklios.
„Dar viena priežastis, kodėl jaunuoliai registruojasi UŽT, – neatitikimas tarp darbo rinkos poreikių ir turimų kompetencijų. Jauni žmonės dažnai stokoja patirties, tačiau jų lūkesčiai dėl atlyginimo ar darbo sąlygų būna aukšti“, – sakė D. Abelkienė.
Loading ...
