In­te­lek­ti­nė spor­to ša­ka Mar­ty­ną ve­da į aukš­tu­mas

Tel­šiuo­se gi­męs tarp­tau­ti­nis did­meist­ris Mar­ty­nas Li­mon­tas – bu­vęs Tel­šių vai­kų ir jau­ni­mo spor­to mo­kyk­los auk­lė­ti­nis – 48-aja­me pa­sau­lio šach­ma­tų už­da­vi­nių spren­di­mo čem­pio­na­te Ru­mu­ni­jo­je užė­mė penk­tą­ją vie­tą (73 iš 90 tšk.) tarp 90 da­ly­vių (iš 19 ša­lių) ir kar­tu su Lie­tu­vos rink­ti­ne iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį ko­man­di­nė­je įskai­to­je.

Tai aukš­čiau­sias Tel­šių spor­ti­nin­ko pa­sie­ki­mas šio­je in­te­lek­ti­nės spor­to ša­kos dis­cip­li­no­je per vi­są ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Mar­ty­no in­dė­lis bu­vo le­mia­mas: skir­tin­go­se rung­ty­se su­rink­ti jo taš­kai pa­dė­jo ap­lenk­ti to­kias „šach­ma­tų gran­des“ kaip Vo­kie­ti­ja, Ser­bi­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja.

Spor­ti­nin­ko as­me­ni­nis tre­ne­ris ir Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris – Ar­vy­das Moc­kus.

Skai­ty­to­jų dė­me­siui – in­ter­viu su tarp­tau­ti­niu did­meist­riu M. Li­mon­tu po Lie­tu­vos ko­man­dos si­dab­ro pa­sau­lio šach­ma­tų už­da­vi­nių spren­di­mo čem­pio­na­te Al­ba Ju­li­jo­je (Ru­mu­ni­ja).

– Mar­ty­nai, kai fi­ni­ša­vo­te ant­ras ko­man­di­nė­je įskai­to­je ir penk­tas as­me­ni­nė­je, vi­sas ša­lies šach­ma­tų pa­sau­lis plo­jo at­si­sto­jęs. Ar jau spė­jo­te su­vok­ti re­zul­ta­tą?

– Al­ba Ju­li­jos švie­sos dar te­beš­vie­čia at­min­ty­je. Ko­man­dos si­dab­ras – tai tre­čias Lie­tu­vos me­da­lis pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se, bet pir­ma­sis, kai rea­liai tai­kė­mės į auk­są. Pir­mą­ją die­ną tu­rė­jau 45 taš­kus iš 45, tad vie­nu me­tu pir­ma­vau. Ši­tas jaus­mas ne­pa­mirš­ta­mas.

– Ant­ro­ji vie­ta ko­man­dų ri­kiuo­tė­je reiš­kia, kad pra­len­kė­te šach­ma­tų „di­džią­sias“ Ser­bi­ją, Vo­kie­ti­ją ir Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Kur sly­pė­jo jū­sų rink­ti­nės stip­ry­bė?

– Mū­sų komandos trys spren­dė­jai – aš, Ke­vi­nas Kuz­ne­co­vas ir Sta­sys Ste­po­na­vi­čius – esa­me skir­tin­gų sti­lių. Ke­vi­nas la­bai grei­tas at­virkš­ti­nių ma­tų už­da­vi­niuo­se, Sta­sys tvir­tas etiu­dų ana­li­zė­je, o aš ge­rai spren­džiu dau­giaė­ji­mius. Su­si­dė­lio­jus rung­čių se­kai išė­jo, kad be­veik vi­sa­da tu­rė­jo­me „švie­žių gal­vų“ sun­kiau­siais eta­pais.

– As­me­ni­nė­je len­te­lė­je užė­mė­te penk­tą­ją vie­tą (73 iš 90 taš­kų). Ar li­ko kar­tė­lio, kad iki pri­zi­nin­kų pri­trū­ko po­ros taš­kų?

– Šiek tiek ap­mau­do, ži­no­ma, li­ko – ypač to­dėl, kad po pir­mo­sios die­nos bu­vau tur­ny­ro ly­de­ris ir min­ty­se jau pra­dė­jau svars­ty­ti apie čem­pio­no ti­tu­lą. Ta­čiau penk­to­ji vie­ta tarp 90 stip­riau­sių pa­sau­lio spren­dė­jų, tarp ku­rių šio čempionato laimėtojai daug­kar­ti­niai pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nai Piot­ras Mur­dzia ir Kac­pe­ras Pio­ru­nas, vis tiek yra so­li­dus re­zul­ta­tas. Ant­ro­ji die­na kai­na­vo ke­le­tą taš­kų: ner­vi­nė įtam­pa lė­mė, kad per il­gai tik­ri­nau kai ku­riuos va­rian­tus ir pri­trū­ko lai­ko. Šią pa­tir­tį prii­mu kaip ver­tin­gą pa­mo­ką – ki­tą­kart la­biau kont­ro­liuo­siu emo­ci­jas ir lai­ką.

– Jū­sų mo­to „Sun­kių už­da­vi­nių ne­bū­na, tik silp­ni spren­dė­jai“ skam­ba drą­siai. Ka­da jis gi­mė?

– Dar 2013-ai­siais, kai ruoš­ta­si pir­mai rim­tai tarp­tau­ti­nei ko­vai. Tą­syk su­pra­tau: jei pa­ts pa­va­di­nsi už­da­vi­nį „sun­kiu“, pa­si­tei­sin­si sau, ko­dėl ne­pa­vy­ko. Ver­čiau pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę: jei­gu neišsp­ren­džiau, va­di­na­si, šį­kart bu­vau per silp­nas. Toks po­žiū­ris ska­ti­na dirb­ti.

– Jū­sų tre­ne­ris – Ar­vy­das Moc­kus. Koks jo vaid­muo gau­nant šį me­da­lį?

– Ar­vy­das pri­žiū­ri ma­no pa­ren­gia­mą­ją ba­zę: su­da­ro tre­ni­ruo­čių cik­lus, at­ren­ka ak­tua­lius kla­si­ki­nius už­da­vi­nius, se­ka, kad neiš­si­sem­čiau psi­cho­lo­giš­kai. Prieš čem­pio­na­tą kas­dien gau­da­vau po „švie­žią“ rin­ki­nį su lai­ko kont­ro­le – tai pa­dė­jo iš­mok­ti dirb­ti di­de­liu tem­pu.

– Kas bu­vo sun­kiau­sia pa­čia­me čem­pio­na­te?

– Var­žy­bos pra­si­dė­da­vo 10 val. ry­to, sa­lė bu­vo ge­rai vė­di­na­ma, tad fi­zi­nio dis­kom­for­to ne­pa­ty­rė­me, nors lau­ke tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 35 °C. Tik­ras iš­šū­kis – iš­lai­ky­ti aukš­tą kon­cent­ra­ci­ją per vi­sus še­šis tu­rus ir iš­min­tin­gai pa­skirs­ty­ti lai­ką su­dė­tin­giau­siems už­da­vi­niams, kad neužst­rig­tum ties vie­nu spren­di­mu.

– Ko­kie ar­ti­miau­si pla­nai?

– Spa­lio 25 die­ną – Ber­nas, Švei­ca­ri­ja. Ten pra­si­dės nau­ja­sis pa­sau­lio tau­rės se­zo­nas. Šie­met tau­rės taš­kų skai­čia­vi­mo sis­te­ma bu­vo reikš­min­gai pa­keis­ta. Tu­riu tiks­lą pa­si­nau­do­ti šiais po­ky­čiais ir iš­ko­vo­ti pa­sau­lio tau­rę jau šį se­zo­ną.

– Apie ką sva­jo­ja­te to­liau?

– Di­džiau­sia ma­no am­bi­ci­ja – pa­ga­liau tap­ti in­di­vi­dua­liu pa­sau­lio čem­pio­nu. No­riu įveik­ti P. Mur­dzią ir K. Pio­ru­ną bei už­baig­ti jų il­ga­me­tį do­mi­na­vi­mą. Ne ma­žiau svar­bi sva­jo­nė – iš­vys­ti Lie­tu­vos rink­ti­nę pa­sau­lio ir Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se ant aukš­čiau­sios pa­ky­los. Čia itin daug vil­čių sie­ju su K. Kuz­ne­co­vu – Mar­ty­no Li­mon­to mo­kyk­lo­je išug­dy­tu ta­len­tu, ku­rio spar­čiai au­gan­tis meist­riš­ku­mas ga­li tap­ti le­mia­mu fak­to­riu­mi mū­sų ko­man­dai pa­siek­ti is­to­ri­nes per­ga­les.

– Ką pa­tar­tum jau­ni­mui, no­rin­čiam sek­ti Jū­sų pė­do­mis?

– Dirb­ki­te kas­dien, net 30 mi­nu­čių yra ge­riau nei nie­ko. Ne­bi­jo­ki­te klys­ti: klai­da – to­bu­lė­ji­mo pa­grin­das. Ieš­ko­ki­te tre­ne­rio ar men­to­riaus: vien dis­cip­li­na be kryp­tin­go va­do­va­vi­mo grei­tai iš­si­kve­pia. Var­žy­bų pa­tir­tis – bent 6 tur­ny­rai per me­tus.

– Dė­ko­ju už at­vi­rą po­kal­bį, Mar­ty­nai. Sėk­mės Ber­ne!

– Ačiū! Siek­siu aukš­čiau­sio as­me­ni­nio re­zul­ta­to ir ly­de­rio po­zi­ci­jos tau­rės įskai­to­je.