Šatrijos piliakalnis slepia gyvenvietės liekanas

Jau liepos pradžioje Šatrijos piliakalnio teritorijoje pradėti archeologiniai tyrinėjimai.
Darbų metu rasta įrodymų, liudijančių, jog toje vietoje kadaise buvo didžiulė gyvenvietė. Aptikta žmonių kaulų, puodų šukių, kitų radinių.
Tyrinėjimus Varnių regioninio parko direkcijos pavedimu atliko Žemaičių muziejus „Alka“.
Paskutiniai kasinėjimai atlikti penktadienį.
Ant piliakalnio plušėjo archeologai Dalia Karalienė ir Antanas Kavaliauskas.
Talkininkaujant samdytiems darbininkams, buvo iškasta 61 perkasa bei šurfai (perkasa – 2×10 m, 5×5 m duobė, šurfai – 1×1, 2×2 m duobė), ištirta 220 kv. m.
Giliausia iškasta perkasa siekė 1,60 m, giliausias šurfas – 2,20 – 2,30 cm.
Archeologų teigimu, duobės buvo kasamos tose vietose, kuriose bus daromi takai, tarp duobių 30 – 40 m atstumas.
„Buvo fiksuojama, ar yra senas kultūrinis sluoksnis ir kokio jis intensyvumo“, – informavo archeologai.
Piliakalnio papėdėje esančiame take, kuriuo dabar naudojasi ūkininkai, iš 18 duobių tik trijose aptiktas kultūrinis sluoksnis.
Šlaituose iškastos 2 perkasos, terasose – 3,  viršaus aikštelėje – 1 perkasa.
Tvarkys piliakalnį
Pasak Varnių regioninio parko direktorės Irenos Zimblienės, archeologiniai tyrinėjimai buvo privalomi, siekiant gauti finansavimą Šatrijos piliakalniui tvarkyti. Kiek tam bus skiriama lėšų, dar nežinoma.
I. Zimblienės teigimu, sutvarkytas Šatrijos piliakalnis atrodys panašiai kaip Medvėgalis – bus įrengiami takai, atokvėpio aikštelė su informaciniu stendu, laužavietė, tualetas. Atliekant kraštovaizdžio formavimą, teks iškirsti nemažai medžių.
Senoji automobilių stovėjimo aikštelė bus praplėsta, taip pat bus įrengta viena nauja.
Gyvenvietės liekanos
Vykdant archeologinius kasinėjimus, rasta įrodymų, jog ant Šatrijos piliakalnio buvo įsikūrusi gyvenvietė. Vienoje iš perkasų archeologai aptiko 2 ugniavietes, viena nuo kitos nutolusias 5,40 m atstumu.
D. Karalienė pasakoja, jog ugniaviečių paviršius dengtas plūktu moliu, užpilta truputis smėlio. Toje pačioje perkasoje rasta ir nemažai stambių žolėdžių gyvulių, paukščių kaulų, nedidelės šerno iltys. „Iš šių radinių galime spręsti, kuo to meto žmonės maitinosi“, – teigia archeologė.
Daroma prielaida, jog tarp radinių gali būti briedžio kaulai.
Visi iškasti kaulai bus siunčiami į Veterinarijos akademiją, kur bus atlikta jų ekspertizė.
Svarūs įrodymai, bylojantys, jog piliakalnio vietoje šeimininkavo gyventojai: aptiktos geležies lydymo atliekos, šukos, pagamintos iš kaulo, vyriškas žiedas, titnago skeltė, granatos skeveldra.
Šukos aptiktos apie 20 cm nuo ugniavietės. „Matyt, jos iškrito visai atsitiktinai“, – mano D. Karalienė. Specialistės teigimu, šukos išlikusios iš ankstyvųjų viduramžių laikų.
Toje pačioje perkasoje, 70 cm gylyje, rastas žiedas, pagamintas iš žalvario.
Rasta žmonių kaulų
Kasinėjant rasta daug žiestos, grublėtos keramikos, puodų šukių fragmentų. Kai kurios šukės lipdytos ir ornamentuotos gnaibymu, kai kurios – piršto įspaudimu.
Viename šurfe, esančiame rytinėje Šatrijos piliakalnio papėdėje, 40 cm gylyje, aptikta žmonių kaulų: keletas kaukolių, kojų kaulų, dantis. Archeologai pasakoja, jog toje vietoje, kurioje kaulai rasti, anksčiau buvo dirbama žemė.
Pagal radinius archeologai sprendžia, jog gyvenvietė buvo gana didelė, joje buvo lydoma geležis, kalami ginklai.
Daroma prielaida, jog radiniai išlikę iš V–VIII a. ar XV a.
Pagalba
Archeologai D. Karalienė ir A. Kavaliauskas už pagalbą vykdant kasinėjimus dėkoja muziejaus „Alka“ direktoriui Stasiui Kasparavičiui, mokytojai Sofijai Gedminienei, Luokės bendruomenės pirmininkei Marytei Beleckienei.
Specialistai teigia, jog labiausiai yra dėkingi jaunuoliams iš Luokės – 4 vaikinams ir 3 merginoms, kurie negailėjo pastangų ir dirbo be galo atsakingai.
Pasak Varnių regioninio parko direktorės, ant Šatrijos kalno vykusiems archeologiniams tyrinėjimams prireikė per 40 tūkst. Lt.
Pusę sumos skirs Telšių rajono savivaldybė, kitą dalį – Kultūros ir paveldo fondas.
„Sutvarkyto piliakalnio nebebus galima niokoti, kaip tai daroma dabar“, – teigia I. Zimblienė.
Šatrijos piliakalnio tvarkymo darbai turės būti baigti iki 2013 m.