Sal­vi­ni­jai puo­se­lė­ja­mos gė­lės at­si­dė­ko­ja žie­dais

Pa­va­sa­rį su­ža­liuo­ja miš­kai ir lau­kai, o na­mų kie­muo­se su­ve­ši gė­ly­nai. Kau­na­ta­vo­je, va­žiuo­jant pa­grin­di­ne So­dų gat­ve, pa­čia­me cent­re esan­čiuo­se dau­gia­bu­čių kie­muo­se akį trau­kia iš­puo­se­lė­ti gė­ly­nai, ak­me­nų gau­sa. O ša­lia jų vi­sa­da ga­li­ma pa­ma­ty­ti šia ap­lin­ka be­si­rū­pi­nan­čią Sal­vi­ni­ją Va­lan­ti­nai­tę.

Ji vis tvarkosi, sodina, kuria grožį. Moteris taip pat yra aktyvi bendruomenės narė, renginių dalyvė.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Vos tik atei­na pa­va­sa­ris, Sal­vi­ni­ja sku­ba gra­žin­ti ap­lin­ką. Jos dar­že­liuo­se ve­ši tul­pės, nar­ci­zai, ro­žės, lanks­vos ir kt. au­ga­lai, me­de­liai. Ypač jai pa­tin­ka au­gin­ti smul­kia­žie­des be­go­ni­jas.

Gra­žios Sal­vi­ni­jos dar­že­ly­je au­gan­čios ro­žės – ji jas nuo­lat trę­šia ir le­pi­na, to­dėl šios gė­lės dos­niai do­va­no­ja žie­dus. Mo­te­ris sa­ko, kad šio­se vie­to­se že­mė smė­lin­ga, tad ten­ka ne­ma­žai pa­plu­šė­ti – iš­kas­ti di­de­les duo­bes ir pri­pil­ti der­lin­gos že­mės au­ga­lams.

Čia pat ša­lia ža­liuo­jan­čių au­ga­lų ir vi­sa ak­me­nų gau­sy­bė. Mo­te­ris sa­ko, ra­miai pro ak­me­nį ne­ga­lin­ti praei­ti – tuoj jį par­si­ne­ša ir įkom­po­nuo­ja dar­že­liuo­se. Kau­na­ta­viš­kė juo­kia­si, jog vi­sų apy­lin­kių ak­me­nys ran­da vie­tą jos kie­me.

Sal­vi­ni­ja pa­ste­bi, kad kai­my­nai taip pat už­si­kre­čia ge­ru pa­vyz­džiu – ma­ty­da­mi ją triū­siant ir pa­tys su­krun­ta. Pra­de­da puoš­ti sa­vo kie­mus, taip gra­žė­ja vi­sas kai­me­lis.

Nuo pat vai­kys­tės, kai dar gy­ve­no Paš­ku­vė­nų kai­me, Sal­vi­ni­ja mė­go au­ga­lus – vi­sur ap­link na­mus žy­dė­jo dar­že­liai. Tad mei­lę au­ga­lams ir to­liau puo­se­lė­ja jau 30 me­tų gy­ven­da­ma Kau­na­ta­vo­je.

Mo­te­ris vis ieš­ko įdo­mes­nių ak­me­nų ar gra­žes­nių gė­lių. „Ge­riau duo­nos ne­nu­si­pirk­siu, bet pa­ti­ku­sią gė­lę tik­rai įsi­gy­siu“, – juo­kia­si Sal­vi­ni­ja.