Žemaitijos sostinėje Durbės mūšiui atminti yra skirta derama vieta – lemtingas įvykis įamžintas Didžiojoje žemaičių sienoje. Durbės mūšis įvyko 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (Latvija). Jo metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.
Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą.
Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
Jau kelinti metai liepos 13 d. prie Didžiosios žemaičių sienos Respublikos g. susirenka žemaičiai paminėti Durbės mūšio pergalės. Iniciatorius – Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius. Sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Iššauta patrankos salvė už Žemaitiją.
Išsakytas siūlymas rajono vadovams: kiekvieną savaitgalį arba tik šeštadienį kelioms valandoms vakare uždaryti transporto eismą Respublikos gatvėje. Pėstieji pasivaikščiotų senamiesčiu, gal ir į vieną ar kitą kavinę ar parduotuvę užsuktų. Ir verslui gerai būtų, ir gyventojai patenkinti liktų.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.