Is­tuo­rė­nė skuo­la atė­dou­ta. Kuož­nam – že­mai­tė pa­sus

Šian­dien jau ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad že­mai­čiai, de­monst­ra­vę už­si­spy­ri­mą, kant­riai sie­kę iš­si­kel­tų tiks­lų, sa­vo pa­da­rė: aukš­čiau­siu lyg­me­niu įtei­sin­ta že­mai­čių kal­ba, raš­tas, te­ri­to­ri­ja. Tai pa­tvir­ti­no ne tik LR Sei­mas, tai už­fik­suo­ta ir Že­mai­čių kong­re­so re­zo­liu­ci­jo­je.

Teo­ri­ja ir pra­kti­ka

Be­lie­ka tai įgy­ven­din­ti pra­kti­ko­je, o ji, pa­si­ro­do, ne­bus to­kia leng­va. Pri­va­lo­mas že­mai­čio pa­sas, vi­si do­ku­men­tai, že­mai­čių kal­ba vi­so­se vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se, įskai­tant pa­mo­kas mo­kyk­lo­se. Teks iš­lai­ky­ti že­mai­čių kal­bos, raš­to eg­za­mi­nus. Že­mai­ti­jo­je rin­ki­muo­se ga­lės da­ly­vau­ti tik tie as­me­nys, ku­rie pa­tvir­tins tri­jų kar­tų že­mai­čio ta­pa­ty­bę. Ir tai tik ne­dau­ge­lis dar­bų iš il­go bū­ti­niau­sių ne­del­siant at­lik­ti veiks­mų są­ra­šo… Tai rei­kės pa­da­ry­ti per šiuos 2025-uo­sius me­tus, pra­de­dant jau nuo šian­dien!

Kas at­li­ko sun­kiau­sią dar­bą?

Sun­kiau­sią dar­bą su­tei­kiant Že­mai­ti­jai iš­skir­ti­nį so­li­dų sta­tu­są at­li­ko Sei­mo Lai­ki­no­sios že­mai­čių gru­pės na­riai (jų yra 21), Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pre­zi­diu­mo na­riai ir sky­rių pir­mi­nin­kai, Že­mai­ti­jos re­gio­no me­rai ir Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos at­sto­vai.

Vi­si ga­lu­ti­niams spren­di­mams priim­ti ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja rink­tis į ap­skri­to­jo sta­lo su­si­ti­ki­mą Tel­šiuo­se, Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je. Bus, kaip sa­ko­ma, su­dė­lio­ti vi­si taš­kai ant „i“.

Kur dirbs Že­mai­ti­jos val­džia?

Jau ba­lan­dį Tel­šiuo­se bus iš­rink­tas Že­mai­ti­jos pre­zi­diu­mas, val­dy­ba, ta­ry­ba, dar­bo gru­pės ei­na­mie­siems rei­ka­lams spręs­ti.

Kur Tel­šiuo­se įsi­kurs Že­mai­ti­jos val­džia, dar svars­to­ma, ta­čiau, kaip tei­gė lai­ki­nie­ji Že­mai­ti­jos val­džios at­sto­vai, ke­le­tas vie­tų jau yra nu­ma­ty­ta – tai bu­vęs Tel­šių ap­skri­ties pa­sta­tas, kur da­bar glau­džia­si Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, se­nie­ji gim­dy­mo na­mai bei ruo­šia­ma­si sta­ty­ti nau­ją pa­sta­tą Plun­gės gat­vė­je, „Ri­mi“ par­duo­tu­vės pa­šo­nė­je (tur­būt pa­ste­bė­jo­te, ten jau griau­na­mi se­ni me­di­niai na­mai).

Sei­mo Lai­ki­no­sios že­mai­čių gru­pės na­riai

LR Sei­me su­si­bū­ru­sio­je Lai­ki­no­jo­je že­mai­čių gru­pė­je dir­ba ir tel­šiš­kiams at­sto­vau­jan­ti Sei­mo na­rė Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė. Ji sa­kė, kad ne­pap­ras­tai džiau­gia­si ga­lė­da­ma pri­si­dė­ti prie jau pir­muo­sius vai­sius da­vu­sių dar­bų Že­mai­ti­jos la­bui: „Man svar­bu, kad veik­la ties tuo ne­sus­to­tų, tu­rė­tų tęs­ti­nu­mą. Ak­tua­lu kuo pla­čiau pro­pa­guo­ti že­mai­čių kul­tū­rą, is­to­ri­ją, tau­ti­nį iden­ti­te­tą. Spren­di­mas priim­tas, lau­kia daug do­ku­men­tų ruo­ši­mo dar­bų, ki­to­kios veik­los, bet mes esa­me že­mai­čiai – įveik­si­me.“

Jai ant­ri­no šios gru­pės pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Mar­ty­nas Ged­vi­las. Jo nuo­mo­ne, vie­nas iš svar­biau­sių ak­cen­tų – dė­me­sys že­mai­čių kal­bai – bu­vo tin­ka­mai su­telk­tas. „Re­zul­ta­tą tu­ri­me, be­lie­ka nuo­sek­liai ir kant­riai daug dirb­ti“, – sa­kė Mar­ty­nas.

Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos in­dė­lis

Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pre­zi­den­tas Al­gir­das Žeb­raus­kas bu­vo nu­si­tei­kęs ga­na op­ti­mis­tiš­kai: „Pa­da­rė­me dar­bą, ku­rį tu­rė­jo­me pa­da­ry­ti. Dar 1255 m. bu­vo su­da­ry­ta Že­mai­ti­jos že­mių kon­fe­de­ra­ci­ja, pa­dė­ju­si su­vie­ny­ti že­mai­čių gen­čių jė­gas be­veik du šimt­me­čius (1236–1422) tru­ku­sia­me Že­mai­ti­jos ir Or­di­no ka­re. Prof. Ed­var­das Gu­da­vi­čiaus šį he­ro­jiš­ką ir kar­tu la­bai Že­mai­ti­ją ali­nu­sį lai­ko­tar­pį yra taik­liai įvar­di­jęs – „vie­ni­šo­ji že­mai­čių ko­va“. De­šimt že­mai­čių kar­tų (!) dau­gy­bė­je mū­šių (1257 m. – Klai­pė­dos, 1258 m. – Skuo­do, 1260 m. – Dur­bės (mū­šis, sa­vo reikš­me pri­lygs­tan­tis Žal­gi­rio mū­šiui, nu­lė­męs Že­mai­ti­jos, Lie­tu­vos ir vi­so Ry­tų Bal­ti­jos kraš­tų li­ki­mą), 1261 m. – Lie­var­dės, mū­šiai dėl Klaipėdos… 1320 m., Me­di­nin­kų ir dau­ge­ly­je ki­tų) su­ge­bė­jo pa­sau­liui įro­dy­ti neį­ti­kė­ti­ną is­to­ri­nės Eu­ro­pos že­mės – Že­mai­ti­jos ryž­tą ir ge­bė­ji­mą prie­šin­tis prie­var­tai, gin­ti sa­vo sa­vas­tį, pa­pro­čius ir ti­kė­ji­mą. Ne­gi to tu­rė­jo­me at­si­sa­ky­ti, pa­mirš­ti? Ne.“

A. Žeb­raus­kas pri­mi­nė, kad dar 1566 m. tei­si­nės ir ad­mi­nist­ra­ci­nės re­for­mos me­tu, kai vi­sa Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bu­vo su­skirs­ty­ta į vai­va­di­jas, vie­nin­te­lė Že­mai­ti­ja iš­sau­go­jo et­ni­nį že­mės pa­va­di­ni­mą ir iš­lai­kė pla­čią au­to­no­mi­ją. Že­mai­ti­jos ku­ni­gaikš­čio ti­tu­las ta­po ofi­cia­lia val­do­vo li­te­ra­tū­ros da­li­mi (iki 1917 m.).

„Ak­tua­lu pa­žy­mė­ti tai, kad to me­to po­li­ti­nę lie­tu­vių tau­tą – „lie­tu­vių na­ci­ją“ – su­da­rė trys et­ni­nės gru­pės: lie­tu­viai, že­mai­čiai ir ru­sė­nai… Lau­kia sun­kus dar­bas tiks­liai nu­ma­ty­ti Že­mai­ti­jos že­mės ri­bas. Ne­vė­žis ski­ria is­to­ri­nę Že­mai­ti­ją ir is­to­ri­nę Lie­tu­vą – dvi is­to­ri­nes et­nog­ra­fi­nes sri­tis. Bū­tent prie Ne­vė­žio, anot Si­mo­no Sta­ne­vi­čiaus, su­si­tin­ka šių že­mių to­te­mai-sim­bo­liai – meš­ka ir ark­lys. 2002 m. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus sau­go že­mė­la­pį, kur ša­lia Eu­ro­pos is­to­ri­nių že­mių: Sco­tia, Si­le­sia, Sa­xo­nia, Ma­zo­via, Tos­ca­na ir kt., pa­žy­mė­ta ir Sa­mo­gi­tia (Že­mai­ti­ja). Dau­gy­bė Ry­tų Eu­ro­pos, Len­ki­jos, LDK že­mė­la­pių nuo XV iki XX a. ar re­ne­san­si­nių Ufi­cių ir Va­ti­ka­no mu­zie­ju­je esan­čių gaub­lių nea­be­jo­ti­nai pa­liu­dys šios is­to­ri­nės Eu­ro­pos že­mės egzistavimą…“ – be­si­ruoš­da­mas Tel­šiuo­se vyk­sian­čiam že­mai­čių su­va­žia­vi­mui kal­bė­jo tel­šiš­kis.

Pir­mie­ji dar­bai

Ko­kie ar­ti­miau­si nau­jo­sios Že­mai­ti­jos val­džios pla­nai? Lai­ki­no­ji Že­mai­ti­jos val­dy­ba vien­bal­siai tvir­ti­no: „Sut­var­ky­ti vi­sus tei­si­nius da­ly­kus, kad pa­sau­lis ži­no­tų: Že­mai­ti­ja bu­vo, yra ir bus. Be to, la­bai nau­din­ga su­bur­ti Že­mai­ti­jos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių me­rus į bend­rą fo­ru­mą, kad kar­tu, da­li­jan­tis idė­jo­mis, bū­tų kuo efek­ty­viai rū­pi­na­ma­si mū­sų Že­mai­ti­ja ir kū­ry­biš­kiau sklei­džia­ma že­mai­čių kul­tū­ra.“

Pir­mie­ji dar­bai bus ne tik biu­rok­ra­ti­niai, bet ir šven­ti­niai: LR Sei­mas 2026-uo­sius jau pa­skel­bė Že­mai­čių vys­ku­po Mo­tie­jaus Ka­zi­mie­ro Va­lan­čiaus me­tais. Vyks daug ren­gi­nių.

Mo­tie­jus Ka­zi­mie­ras Va­lan­čius – vie­na svar­biau­sių XIX a. vi­du­rio Lie­tu­vos re­li­gi­nio, kul­tū­ri­nio, vi­suo­me­ni­nio ir po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo as­me­ny­bių: že­mai­čių vys­ku­pas, švie­tė­jas, blai­vy­bės są­jū­džio pra­di­nin­kas ir puo­se­lė­to­jas, knyg­ne­šys­tės or­ga­ni­za­to­rius, Tau­tos ža­din­to­jas, is­to­ri­kas, po­li­ti­kas, ra­šy­to­jas, sa­vo veik­la ir kū­ry­ba pa­dė­jęs pa­ma­tus tau­ti­nei sa­vi­mo­nei ug­dy­ti.