Mažeikių muziejaus didžiojoje parodų salėje sužydėjo tikra vasara – antradienio popietę atidaryta menininkės Irenos Meištaitės akvarele lietų paveikslų paroda. Juose – pastelinėmis spalvomis įamžinti lietuviški peizažai ir gėlės.
Vilniuje gyvenanti žemaitė, kurios tėtis kilęs iš Mažeikių rajone esančių Kabaldikų, parodos pristatymo dalyvius nudžiugino žinia, kad eksponuojamus paveikslus dovanoja Mažeikių muziejui.
Gimė žemaičių šeimoje
I. Meištaitė gimė Aukštaitijoje, Anykščių rajone esančiame Svėdasų miestelyje. Ir vis tik 78-erių metų dailininkės gyslomis teka tikrų žemaičių kraujas: jos mamos šaknys – Telšių rajone, o tėčio –Kabaldikuose.
1966 metais mergina baigė Utenos vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos dailės instituto Dailiosios tekstilės fakultetą.
„Labai norėjau studijuoti tapybą, bet nepasitikėjau savimi, nes stojimo konkursai anuomet buvo labai dideli, o aš buvau baigusi paprastą mokyklą. Žodžiu, stojau į tekstilę, bet niekada to sprendimo nesigailėjau“, – pasakojo Mažeikių muziejuje eksponuojamų akvarelių autorė.
Akvarelė „užkabino“ ir pavergė
Pagrindiniai dalykai, kurių institute mokėsi Irena ir jos kurso draugai, buvo tapyba, grafika, kompozicija. Akvarelės tarp jų nebuvo.
O lieti akvareles arba, kaip sakė pati, akvareliauti, I. Meištaitė pradėjo 1987 metais, dar labiau ši technika dailininkę sužavėjo po 1995 įvykusios pirmosios personalinės jos darbų parodos. „Akvarelė mane „užkabino“ ir palaipsniui tapo tarsi mano gyvenimas. Važinėdavau piešti iš natūros. Žvelgdama į kiekvieną paveikslą atsimenu, kur buvau, koks buvo oras – šie dalykai užsifiksavo atmintyje. Kūryba, akvarelė – mano darbas, prasmė, džiaugsmas, paguoda – viskas“, – kalbėjo dailininkė.
Kritikų teigimu, I. Meištaitės kūryba išsiskiria jautriu gamtos motyvų perteikimu, laisvu potėpiu ir ypatingu dėmesiu šviesai, suteikiančiai darbams lengvumo ir gyvybės. Akvarelėse atsiskleidžia ne tik spalvų subtilumas, bet ir momentiškumas, akimirkos gyvumas, tai gali perteikti tik menininkas, kurio žvilgsnis yra artimas gamtai.
Trobelės lyg prašytų įamžinti
Kai kuriuose Mažeikių muziejuje eksponuojamuose paveiksluose – senos trobelės. Autorė teigė: kad ir kur nuvažiuotų, seni namai smenga į žemę, nyksta, miršta, o mirdami apauga žolėmis, laukinėmis gėlėmis.
„Man atrodo, kad tie nameliai, kuriuose šitiek žmonių kartų užaugo, yra šitiek likimų matę, prašo, kad nupieščiau, įamžinčiau. Tai aš ir atsiliepiu į tą nebylų prašymą. Visi jie nupiešti iš natūros. Yra dailininkų, kurie piešia tai, ką jaučia. Ir yra tokie kaip aš, kurie piešia tai, ką mato. Tai, žinoma, nėra realizmas. Bet aš taip matau ir noriu, kad taip matytų kiti – nes čia juk mūsų praeitis ir dabartis“, – mintimis su mažeikiškiais dalijosi dailininkė.
Šiuo metu dailininkė sakė „pasinėrusi į žoles“ – piešia žolynus. Dabar toks jos kūrybos etapas.
„Parodinė“ dailininkė
Praėjusių metų vasarą I. Meištaitės akvarelių paroda buvo eksponuojama Viekšnių vaistinės muziejuje.
Susitikti su dailininke, pabendrauti, pasveikinti dar vienos parodos atidarymo proga atvyko viekšniškė, buvusi Vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė.
Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris, pristatydamas parodą, kalbėjo: „Džiaugiamės, kad Irena sutiko, jog jos paveikslai atkeliautų ir į Mažeikius. Juos pamatyti, pasidžiaugti galės ir daugiau mūsų krašto žmonių. Beje, Irena šiandien mums pranešė, kad šią savo darbų kolekciją dovanoja muziejui. Tai neeilinė dovana Mažeikiams.“
O pati I. Meištaitė prisiminė: kai prieš kelis dešimtmečius stojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, sulaukė klausimo: „Kokia esate dailininkė – komercinė ar parodinė?“
„Pasirinkau antrąjį variantą – būti „parodine“, nes mano darbai man yra lyg vaikai. Atrodo, per daug savęs įdedu į kiekvieną jų ir parduoti negaliu. Menotyrininkai vis sakydavo, kad pačius gražiausius darbus reikia atiduoti muziejams“, – šypsojosi I. Meištaitė.
Jos darbų dar yra Utenos kraštotyros muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, privačiose kolekcijose Lietuvoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Kanadoje, Ispanijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
I. Meištaitės akvarelių paroda Mažeikių muziejuje veiks iki gegužės 10 dienos.
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. autorės ir iš Mažeikių muziejaus archyvo
Loading ...
