
Galvos svaigimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir turi didelę įtaką gyvenimo kokybei, nuotaikai ir darbingumui. Apie 3–4 proc. suaugusiųjų skundžiasi šiuo simptomu, o net 12–13 proc. jų kreipiasi į skubios pagalbos skyrių. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė Silvija Jočinskaitė-Butkienė paaiškina, kokios gali būti galvos svaigimo priežastys ir kodėl jų nereikėtų ignoruoti.
„Galvos svaigimas – tai simptomas, kuris gali signalizuoti įvairius sveikatos sutrikimus – nuo paprasto nuovargio, skysčių trūkumo ar kraujospūdžio svyravimų iki rimtų neurologinių ir kraujotakos problemų. Dažnai pacientai šį simptomą linkę nuvertinti ar manyti, kad jis praeis savaime, tačiau pasikartojantis ar stiprus galvos svaigimas gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jo priežastį“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Dažniausiai galvos svaigimą sukelia GPPGS
Pasak S. Jočinskaitės-Butkienės, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, sudaranti apie 25 proc. visų atvejų, yra gerybinis pozicinis paroksizminis galvos svaigimas (GPPGS). Ši būklė pasireiškia staiga, dažniausiai keičiant galvos padėtį – pavyzdžiui, gulint, atsisėdant ar pasisukant lovoje. GPPGS dažnai lydi ir pykinimas, vėmimas, bei šaltas prakaitavimas.
„GPPGS dažniausiai išsivysto, kai maži kalcio karbonato kristalai (otolitai), esantys vidinės ausies labirinto pailgame maišelyje, atsiskiria ir patenka į vidinės ausies pusratinius kanalus. Otolitai juda pusratiniame kanale, atsiranda aplinkos judėjimo pojūtis „viskas sukasi ratu“. Ši liga gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau net 50–70 proc. atvejų pasireiškia vyresniame amžiuje“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Diagnozei nustatyti atliekami specifiniai galvos padėties testai, leidžiantys tiksliai įvertinti, kuriame vestibulinio aparato pusratiniame kanale yra įstrigę otolitai. GPPGS gydymui taikomi repoziciniai manevrai, padedantys grąžinti otolitus į įprastą vietą. Procedūros sėkmės rodiklis gali siekti net 100 proc. po kelių bandymų. Medikamentinis gydymas šiuo atveju nėra tikslingas.
Priežasčių yra ir daugiau
S. Jočinskaitė-Butkienė pasakoja, kad galvos svaigimą gali sukelti ir vestibulinis neuronitas – staiga prasidedantis stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, atsirandantis dėl vestibulinio nervo pažeidimo. Ši būklė dažniausiai siejama su naujai sukeltomis virusinėmis infekcijomis arba jau esamo viruso reaktyvacija vestibulinio nervo ganglijuose. Dažniausiai pažeidžiamas vienos pusės periferinis vestibulinis nervas, sukeliantis vienpusį vestibulinį susilpnėjimą.
„Vestibulinio nervo uždegimas yra antra pagal dažnumą galvos svaigimo priežastis, kuri vienodai dažnai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Ši patologija yra sudėtingesnė – pradinėje stadijoje reikalingas medikamentinis gydymas, vėliau pagrindinis dėmesys skiriamas reabilitacijai: pusiausvyros organo treniravimui, siekiant išvystyti vestibulinę kompensaciją“, – teigia gydytoja otorinolaringologė.
Ji pratęsia, kad galvos svaigimą sukeliančių priežasčių yra kur kas daugiau. Tarp jų ir centrinės kilmės sutrikimai, tokie kaip ūmus kraujotakos sutrikimas, vestibulinė migrena ar kitos galvos smegenų ligos. Galvos svaigimas taip pat gali būti ortostatinės, kardiovaskulinės ar net psichogeninės kilmės. Svarbu paminėti ir metabolinius veiksnius bei vaistų sukeltą svaigimą.
„Dėl šios įvairovės tinkamai surinkta anamnezė tampa esminiu diagnostikos etapu. Ypač svarbu įvertinti svaigimą provokuojančius veiksnius, simptomų trukmę ir paciento gyvenimo anamnezę, nes tik nuodugnus ligonio ištyrimas leidžia nustatyti tikslią diagnozę“, – tikina S. Jočinskaitė-Butkienė.
Atsakymus padeda rasti VNG tyrimas
Vienas iš tyrimo metodų, padedančių patvirtinti periferinio galvos svaigimo diagnozę, yra vaizdo nistagmografinis (VNG) tyrimas. Jis laikomas auksiniu standartu periferinės vestibulinės sistemos funkcijos vertinimui.
„Tyrimą sudaro nistagmo fiksavimas – nevalingų akių judesių registravimas ir analizė bei dviejų temperatūrų kalorinio mėginio metodas. Nistagmo tyrimo metu vertinamas spontaninio nistagmo pobūdis – jis fiksuojamas be išorinių dirgiklių ir padeda nustatyti, ar pažeidimas yra periferinėje vestibulinėje sistemoje. Taip pat atliekamas pozicinio nistagmo tyrimas – jis išprovokuojamas tam tikrose galvos padėtyse ir dažniausiai būdingas gerybiniam poziciniam paroksizminiam galvos svaigimui (GPPGS)“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė S. Jočinskaitė-Butkienė.
Atliekant dviejų temperatūrų kalorinio mėginio metodą, vidinės ausies vestibulinis aparatas stimuliuojamas šiltu ir vėsiu oru. Pacientui uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kameromis, kurios tiksliai fiksuoja akių judesius. Nors tyrimas gali sukelti trumpalaikį svaigulį, jis leidžia nustatyti: ar pusiausvyros sutrikimo priežastis yra vidinės ausies labirintų pažeidimas; kurioje pusėje yra pažeidimas; ar vestibulinė sistema reaguoja simetriškai – asimetrija gali rodyti dalinį ar visišką funkcijos sutrikimą.
Be VNG tyrimo, galvos svaigimo priežasčiai nustatyti gali būti atliekami ir papildomi tyrimai, tokie kaip neurologinis bei kardiologinis ištyrimas, audiometrija (klausos tyrimas), o prireikus – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT).
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.