Renavo dvaro sodyba lankytojus traukia ne tik savo grožiu, bet ir tuo, kad čia trejus vaikystės metus praleido pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius, kurio 160-osios gimimo metinės bus minimos pirmadienį.
Mokė pirmųjų raidžių
Pirmojo Lenkijos prezidento gyvenimo pradžia susieta su Žemaitija – būsimasis kaimyninės šalies vadovas gimė Telšiuose 1865 m. kovo 17 d.
Trejus metus nuo 1868-ųjų vasaros Gabrielių ir vyresnį jo brolį Stanislovą, kuris vėliau tapo vienu iš dvidešimties Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Renavo dvare mokė lietuviškų kalendorių leidėjas, žinomas pedagogas ir švietėjas Laurynas Ivinskis.
Danutė Petkevičiūtė straipsnyje „Laurynas Ivinskis Renave“ pažymi, kad L. Ivinskis Stanislovui įskiepijo meilę lietuvių kalbai ir žemaičių tautosakai, o trejais metais jaunesnį Gabrielių, prabėgus metams, jau galėjo mokyti pirmųjų abėcėlės raidžių ir skaitymo.
Renavo dvaro savininkas, baronas Antanas Rionė turėjo įtakos ir tolesniam brolių likimui, jų švietimui – brolių Narutavičių motinai baronas paliko nedidelę savo palikimo dalį, šie pinigai padėjo jiems siekti mokslo žinių Liepojos gimnazijoje.
Prezidentavo penkias dienas
Būsimasis Lenkijos vadovas pradinių mokslų mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburge. Persikėlęs į Šveicariją jis išgarsėjo kaip hidroelektrinių statybų vadovas, šios šalies elektrifikacijos pradininkas. G. Narutavičius dirbo Ciuricho politechnikos institute dekanu.
1919 m. G. Narutavičius aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrimą – tapo viešųjų darbų ministru, užsienio reikalų ministru, dirbo Lenkijos vyriausybės atstovu Vilniaus krašte.
Pirmuoju Lenkijos prezidentu G. Narutavičius buvo tik penkias dienas – šalies vadovu jis inauguruotas 1922 m. gruodžio 11 d., bet jau po penkių dienų žuvo – lenkų nacionalistas šovė į dailės parodoje apsilankiusį prezidentą ir jį mirtinai sužeidė.
G. Narutavičius buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.
Turi minimalių žinių
Nuo 2018 m., kai Renave AB „ORLEN Lietuva“ ir Mažeikių rajono savivaldybės pastangomis buvo atidengtas bronzinis paminklas broliams Narutavičiams, iki pandemijos lankytojų iš Lenkijos mūsų krašte netrūko. Buvo sudarytas turistinis maršrutas pirmojo Lenkijos prezidento gyvenimo vietovėmis, į jį įtrauktas ir Renavas.
Renavo dvaro sodybos direktorė Regina Vindašienė pasakojo, kad tada turistai atvydavo grupėmis, paminklą broliams Narutavičiams lankė nešini vėliavomis, vainikais, prie jo padėdavo gėlių.
„Kiekvienos ekskursijos metu mes pasakojame apie čia trejus vaikystės metus praleidusius du mūsų šauniuosius berniukus. Dauguma žino apie čia augusį Lenkijos prezidentą, mes tik jiems suteikiame daugiau papildomų žinių“, – kalbėjo direktorė.
Šiuo metu dvaro sodyboje taip pat apsilanko turistų iš kaimyninės Lenkijos, jie čia užsuka, kai keliauja po Baltijos šalis. Jie žino, kad čia skaityti ir rašyti mokėsi pirmasis jų prezidentas, kad į Renavą jo pagerbti buvo atvykę ir Lenkijos vadovai.
Apie brolius Narutavičius Renavo dvaro muziejuje bus galima sužinoti ir daugiau. Kultūros ministerija šiemet skyrė 1,2 tūkst. eurų dalinį finansavimą šios įstaigos parengtam projektui „Pažinti signataro Stanislovo Narutavičiaus gyvenimą: nuo Renavo iki Lietuvos nepriklausomybės“.
Skulptūra gimė per dešimt mėnesių
Idėją Renavo dvaro sodyboje pastatyti paminklą broliams Narutavičiams Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje išsakė telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas. Prieš septynerius metus, 2018 m. kovą, jis pažymėjo, jog Renavo dvaro sodyba atgimsta, vieta tampa graži, patraukli, o jeigu ją dar papildytume tuo dėmeniu, kad ten augo du Lietuvai ir Lenkijai svarbūs žmonės, tai būtų gražus gestas mūsų valstybės šimtmečio proga.
Architekto ir amžinybėn išėjusio skulptoriaus Romualdo Kvinto, kurio darbus tęsė skulptorius Martynas Gaubas, sumanymu skulptūra dvaro pergolėje (pavėsinėje) vaizduoja, kad vyresnysis Stanislovas žvelgia į vieną pusę, o jaunesnysis Gabrielius žiūri priešinga kryptimi, vyresnysis brolis uždėjęs ranką jaunesniajam ant peties.
Skulptūra buvo atidengta 2018 m. gruodį. Pasak R. Vindašienės, ji ne tik pagyvina visą rūmų aplinką, traukia ne tik istorijos, bet ir meno mylėtojus, nes tai yra skulptoriaus R. Kvinto, kuris sukūrė Vytauto Kernagio skulptūrą Nidoje, Danieliaus Dolskio skulptūrą Kauno Laisvės alėjoje bei kitus žinomus kūrinius, paskutinis darbas.
Vidas STANKUS
Nuotr. Deivido makavičiaus ir iš Renavo Dvaro sodybos archyvo
Loading ...
