Vasario 7 dieną Plungės Žemaičių dailės muziejuje atidaryta autsaiderių meno paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės!“. Ji pravėrė duris į meną, kuriame nėra taisyklių, o kūryba sklinda tiesiai iš sielos. Į išskirtinę kelionę po „art brut“ pasaulį, atspindintį emocijas, autentiškumą ir nenugludintą išraišką, lydimi menininkų, „Vilkmergės“ galerijos įkūrėjų Oksanos Judakovos ir Arūno Kulikausko, tądien leidosi būrys plungiškių, svečių ir pačių autorių.
Rita Stančiukienė
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė O. Judakova autsaiderių meną pasirinko savo mokslinių tyrimų objektu. Vakarų šalyse pripažintas ir tyrinėjamas menas Lietuvoje vis dar mažai žinomas ir suvokiamas kaip už oficialios kultūros ribų esanti kūryba. Kaip pasakojo kuratorė, autsaiderių meną („art brut“) kuria savamoksliai menininkai – žmonės, gyvenantys savo vidiniame pasaulyje, atskyrę nuo visuomenės ir sunkiai pastebimi. Jų kūryba dažnai vertinama kaip kičas, nors iš tiesų darbai yra autentiški, galingi ir neįprasti, sukurti nepaisant jokių taisyklių. „Autsaiderių menas nesiekia būti gražus – jis tiesiog yra tikras. Tai grynuolių kūryba“, – kalbėjo per pristatymą viešnia.
O. Judakova pasakojo, kad važinėja po Lietuvą ir ieško savamokslių menininkų. Daugiausia jų randa Žemaitijoje. Kaip garsiausią autsaiderių meno šakos atstovą įvardijo Vilių Orvydą. Kretingos rajone, Gargždelės kaime, jo sukurtas skulptūrų muziejus vertinamas prieštaringai, tačiau pripažįstama, kad kūrėjas per skulptūras išreiškė savo vidinį poreikį kurti. Arčiausiai Plungės esantis „art brut“ meno pavyzdys – Petro Sabaliausko sodyba Rietave. O. Judakova apgailestavo, kad tokių kūrėjų darbas vis dar nelaikomas menu ir dažniausiai nesaugomas, paliekamas sunykti. Parodos kuratorė prašė plungiškių: „Jeigu žinote tokių autentiškų kūrėjų, duokite mums žinoti.“
Terminą „art brut“ įtvirtinęs prancūzų tapytojas Jeanas Dubuffet (XX a.) teigė, kad tai pati gryniausia vizualinės raiškos forma, kuri kertasi su nusistovėjusia aukštąja kultūra ir nuosekliomis meno raidos formomis, kad „art brut“ gali kilti iš bet kurio visuomenės sluoksnio, dažnai iš ten, iš kur visiškai nesitikima.
Vakarų šalyse autsaiderių meną kolekcionuoja privatūs kolekcininkai ir muziejai. Menui gabiems žmonėms su raidos sutrikimais sudaromos sąlygos kurti, jų kūriniai renkami, tyrinėjami ir saugomi. Rengiamos autsaiderių kūrybos darbų parodos ir net didžiosios meno bienalės, tokios kaip Venecijos bienalė, kas kiek laiko įtraukia jų darbus į ekspozicijas.
Lietuvoje misijos pristatyti autsaiderių kūrybą ėmėsi galerijos „Vilkmergė“ įkūrėjai, kurie taip pat yra Europos autsaiderių meno asociacijos nariai.
Plungėje autsaiderių paroda pristatyta pirmą kartą. Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami 30 kūrėjų darbai: piešiniai, skulptūros, kryžiai, naudoti ratlankiai.
Parodos atidarymo dalyviai galėjo susipažinti su Kristinos Latakaitės kūryba. Jos piešiniuose – angelai, kuriuos piešti pradėjo, kai autorę ištiko priepuoliai. Socialinės globos namuose gyvenantis Svajūnas yra pripiešęs daugybę portretų, daugiausia moterų – gražių, raudonomis lūpomis, didelėmis akimis. Socialinė darbuotoja tokių darbų surinko beveik 200. Aktyviai piešęs, vieną dieną kūrėjas nustojo tai daryti. Kodėl, galima tik spėlioti, nes pats trisdešimtmetis kūrybos visiškai nekomentuoja. Globos namuose gyvenanti Laima piešia abstrakcijas – atsakingai, palaipsniui užpildydama visą lapą. Piešia lėtai – sukurti vieną piešinį užtrunka metus. Petronėlei Mockienei – per 90 metų. Gyvūnų skulptūras ji pradėjo kurti išėjusi į pensiją – sukala karkasą ir apvynioja jį senomis drobulėmis, pagalvėmis, skudurais. Suformavusi norimą siluetą, apvynioja jį plastiko plėvele, kad apsaugotų nuo lietaus. Skulptūrą dekoruoja dirbtiniu kailiu, montavimo putomis, dažo purškiamais dažais. Moters kieme daug tokių gyvūnų skulptūrų – ištisas zoologijos sodas.
Tarp parodos autorių – ir paprasti, neišsilavinę, ir mokyti, ir negalią turintys žmonės. Visų jų kūryba autentiška, einanti iš sielos gelmių – menas, neturintis rėmų, kurį kuriant naudojamos įprastos – popierius, kartonas, flomasteriai – medžiagos ir gana neįprastos – skudurai, plastikas, ratlankiai – faktūros.
Meno teoretikai teigia, kad autsaiderių meno iškilimas pasaulyje simbolizuoja tradicinio meno slinktį. Europos antikos ir Prancūzijos absoliutinės monarchijos simbolio Liudviko XIV dvaro kanonų suformuota Europos meno samprata gyvavo daugelį amžių ir tapo pavyzdžiu daugumai tautų. Vis dėlto keičiantis visuomenei ir atsirandant naujoms meno vartotojų grupėms meno suvokimas taip pat keitėsi. Senoji meno hierarchija pasirodė ribota, o bendra akademinė sistema ėmė užleisti vietą ir kitiems kūrėjams.
Loading ...
