Graikijoje įvykusius žemės drebėjimus užregistravo ir Lietuvos valstybinio seismologinio monitoringo seisminių stebėjimų stotys (Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE), ir kitos Baltijos regiono seisminių stebėjimų stotys.
„Santorino salą Graikijoje vasario 2–3 dienomis sudrebino 280 nestiprių žemės drebėjimų, bet įvairaus stiprumo drebėjimai vyksta iki šiol“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus specialistai.
Drebėjimai buvo lokalizuoti Egėjo jūroje šiaurės vakarų kryptimi nuo Santorino salos. Galingesnių drebėjimų stiprumai (magnitudės) siekė 5,1. Drebėjimų židinių gyliai buvo pasiskirstę nuo 2 kilometrų iki 20 kilometrų gylio.
Santorino sala yra Helenikos vulkaninių salų lanko, susidariusio dėl tektoninių Afrikos ir Eurazijos plokščių judėjimo, dalis, bet saloje ugnikalnis paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1950 metais. Graikijos mokslininkų nuomone, pastarųjų nestiprių žemės drebėjimų serija susijusi su tektoninių plokščių judėjimu, o ne vulkaniniu aktyvumu.
Viduržemio jūros regionas yra seismiškai aktyvus dėl Afrikos plokštės gelmėjimo (subdukcijos) šiaurės kryptimi (4–10 milimetrų per metus) po Eurazijos plokšte. Šių dviejų plokščių artėjimas (konvergencija) prasidėjo maždaug prieš 50 milijonų metų ir su šiuo plokščių judėjimu buvo susijęs Tetijos jūros užsivėrimas.
Šiuolaikinė Tetijos jūros „liekana“ yra Viduržemio jūra. Didžiausias seisminis aktyvumas Viduržemio jūros regione stebimas Graikijos pietinėje dalyje esančioje Graikijos subdukcijos zonoje, išilgai Šiaurės Anatolijos lūžio zonos vakarų Turkijoje ir Kalabrijos subdukcijos zonos pietų Italijoje. Lokalūs dideli subdukcijos greičiai Graikijos subdukcijos zonoje (35 milimetrai per metus) siejami su užlankinių baseinų skėtra (spredingu) visoje Graikijoje ir vakarų Turkijoje virš subdukuojančios Viduržemio jūros vandenyno plutos. Dėl subdukcijos procesų aktyvūs ugnikalniai susidaro Egėjo jūros Kikladų salose ir pietų Italijoje.
Santorine buvo uždarytos mokyklos, žmonės raginami nesibūriuoti didelėmis grupėmis uždarose patalpose. Pranešimų apie apgadintus ar sugriautus pastatus kol kas nebuvo. Tūkstančiai žmonių, bijodami būsimų požeminių smūgių, jūros ar oro transportu iš Santorino evakavosi į žemyninę Graikijos dalį.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos inf.
Privet