Ati­da­ry­ta Ais­tės Ra­pa­ly­tės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da

Gruo­džio 2-ąją Tel­šių Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta jau­nos me­ni­nin­kės, abst­rak­čio­jo me­no kū­rė­jos Ais­tės Ra­pa­ly­tės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da.

Abst­rak­tu­sis me­nas – sa­vo­tiš­ka vi­zua­li veik­la, ku­ria ne­sie­kia­ma imi­tuo­ti ar ro­dy­ti vi­zua­liai su­vo­kia­mos tik­ro­vės. Ji nu­kreip­ta į žmo­gaus vi­di­nio pa­sau­lio vaiz­dą, emo­ci­nes, psi­cho­lo­gi­nes bū­se­nas. Pag­rin­di­nė abst­rak­čio­jo me­no sa­vy­bė – jis daž­nai ne­tu­ri at­pa­žįs­ta­mo su­bjek­to. Abst­rak­tus pa­veiks­las – tai dro­bė­je at­si­spin­din­tis kū­rė­jo vi­di­nis pa­sau­lis, jo min­čių ir jaus­mų iš­raiš­ka. Tai ener­gi­ja. Pa­veiks­las nė­ra tai, ką bū­ti­na su­pras­ti, lo­giš­kai paaiš­kin­ti. Vis­kas re­mia­si į vi­di­nį pa­jau­ti­mą.

Ais­tės dai­lės mo­ky­to­ja Vai­da Še­pi­kai­tė, dir­ban­ti Tel­šių me­no mo­kyk­lo­je, su­pa­žin­di­no su šiuo spe­ci­fi­niu me­no žan­ru ir pa­pa­sa­ko­jo apie per­spek­ty­vios me­ni­nin­kės kū­ry­bos ke­lią.

A. Ra­pa­ly­tė at­sklei­dė sa­vo kū­ry­bi­nius pro­ce­sus, pa­veiks­lų gi­mi­mo im­pul­sus.

Kū­rė­ja la­bai šil­tai pri­sta­tė ir sa­vo pir­mą­ją dai­lės mo­ky­to­ją Jo­lan­tą Bie­liaus­kie­nę, ku­ri taip pat daug pri­si­dė­jo prie kū­ry­bos ke­lio pra­džios, įžvel­gė jo­je sly­pin­tį ta­len­tą.

Pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­jo bu­vu­si Ais­tės kla­sės drau­gė Al­ma Jan­kaus­kie­nė.

Lin­kė­ji­mus me­ni­nin­kei iš­sa­kė drau­gai, pa­žįs­ta­mi, kai­my­nai…

Ren­gi­nio ve­dė­ja Ra­sa Sta­ne­vi­čiū­tė su­si­rin­ku­sie­siems už­da­vė klau­si­mą, ko­kie dar­bai šian­dien rei­ka­lin­gi mū­sų vi­suo­me­nei – rea­lis­tiš­ki ar abst­rak­ci­jos? At­sa­ky­mų ir min­čių bu­vo įvai­rių…

Lin­ki­me, kad svei­ki­ni­mai ir lin­kė­ji­mai, ge­ros emo­ci­jos, vil­tys, kū­ry­bi­niai su­ma­ny­mai ska­tin­tų jau­ną­ją me­ni­nin­kę ieš­ko­ti nau­jų kū­ry­bos ke­lių.

Pa­ro­da bib­lio­te­ko­je bus eks­po­nuo­ja­ma iki 2025 m. sau­sio 4 d.

Au­to­rė apie sa­ve

„Gi­miau 1988 me­tų pa­va­sa­rį. Kiek sa­ve at­si­me­nu, vi­sa­da pa­tik­da­vo įvai­rios kū­ry­bi­nės veik­los.

Mo­kiau­si Tel­šių „Kran­to“ vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Ma­no kū­ry­bi­nę gys­le­lę pa­ste­bė­jo dai­lės mo­ky­to­ja Jo­lan­ta Bie­liaus­kie­nė. Jos pa­ska­tin­ta, da­ly­va­vau ke­lio­se pa­ro­do­se – ta­da pra­si­dė­jo ma­no ke­lio­nė me­no pa­ži­ni­mo link.

Jaus­da­ma po­rei­kį kū­ry­bai ir pa­ska­tin­ta ar­ti­mų­jų, pra­dė­jau lan­ky­ti Tel­šių me­no mo­kyk­lą. Nuos­ta­būs, sa­vo dar­bą iš­ma­nan­tys mo­ky­to­jai pla­čiau su­pa­žin­di­no su įvai­rio­mis dai­lės ša­ko­mis. Ten su­si­pa­ži­nau ir su da­bar­ti­ne ta­py­bos mo­ky­to­ja Vai­da Še­pi­kai­te.

Gy­ve­ni­mas bė­go. Bai­giau moks­lus, įsi­tvir­ti­nau dar­bi­nė­je veik­lo­je, o prieš po­rą me­tų pa­ju­tau stip­rų no­rą ir po­rei­kį ta­py­ti. Ieš­ko­jau bū­dų, kaip sa­vo sva­jo­nę ga­liu įgy­ven­din­ti, ir, at­ro­do, pa­čios ko­jos nu­ve­dė į tą pa­čią me­no mo­kyk­lą. Ma­lo­naus po­kal­bio me­tu bu­vau pa­kvies­ta mo­ky­tis Tel­šių me­no mo­kyk­los Sa­vi­raiš­kos kla­sė­je.

Nuo to mo­men­to ta­py­ba ta­po neat­sie­ja­ma ma­no gy­ve­ni­mo da­li­mi. La­bai grei­tai pa­ju­tau, kad abst­rak­tu­sis me­nas yra tai, ko ieš­ko­jau. Tai me­no ša­ka, lei­džian­ti kū­rė­jui iš­reikš­ti jaus­mus ir min­tis, at­si­sa­kant tra­di­ci­nių vaiz­da­vi­mo for­mų.

Kas­dien ta­py­da­ma ir skir­da­ma tam ypač daug dė­me­sio, dar 2023 me­tais pri­sta­čiau sa­vo pir­mą­ją pa­ro­dą „Ieš­ko­ji­mai“.

Sten­giuo­si at­ras­ti gy­ve­ni­miš­kų ste­buk­lų ir per­kel­ti juos į tep­tu­ku ir šir­di­mi ku­ria­mą erd­vę. Ti­kiuo­si, kad ma­no kū­ry­bos dar­bai pa­lie­čia ir su­tei­kia kuo ge­riau­sių emo­ci­jų.

La­bai džiau­giuo­si ga­li­my­be pri­sta­ty­ti sa­vo kū­ry­bos dar­bus, ku­riuos nu­ta­piau įkvė­pi­mui atė­jus ir už­plū­dus vi­di­nei ener­gi­jai.“

Tel­šių r. sav. Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos inf.