Gegužės 9 dieną Kaunatavoje iškilmingai pašventinta bajorų Kauneckų kripta. Po ceremonijos susirinkusieji pakviesti į Kaunatavos bendruomenės namus dalyvauti pašnekesyje „Kaunatava – Kauneckai“.
Aurelija SERVIENĖ
Kriptos atidarymas
Bajorų Kauneckų kriptą pašventino Kaunatavos klebonas Raimondas Jonauskas. Po bendros maldos susirinkusieji pakviesti į Kaunatavos bendruomenės namus. Čia svečius pasitiko Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo bibliotekininkė Vilija Jocienė ir bendruomenės pirmininkė Rima Butikienė. Moterys už įvairiapusišką pagalbą tvarkant kriptą – už darbą, finansinę paramą, patarimus ir buvimą šalia dėkojo: Telšių r. savivaldybei, Upynos seniūnijai, Virginijui Vaivadai, Eugenijui Gusčiui, Romui Bieliauskui, Žemaičių bajorų draugijos Telšių skyriui,
Vygantui Šiušai, kalviui Ramūnui Brasui, skulptoriui Jeronimui Garškai, skulptoriui, profesoriui Osvaldui Neniškiui, profesoriui Algirdui Žebrauskui, LR Seimo nariui Valentinui Bukauskui ir jo labdaros ir paramos fondui, Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos poskyrio vyr. muziejininkei Guodai Gimbutytei, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkui Andriui Daciui, Kaunatavos klebonui Raimondui Jonauskui, mokytojai Reginai Rezgienei, Telšių r. savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyr. specialistei Egle Macienei, kaunataviškiui Vytautui Butikui ir kt.
Už iškeltą idėją – restauruoti Kauneckų kriptas – bei finansinę paramą padėkota vietiniams ūkininkams V. ir R. Gailiams.
Kriptoje
Kas buvo palaidota kriptoje, bibliotekininkė V. Jocienė tiksliai kol kas dar nežinanti. Šiuo metu ieškoma informacijos. Pasak moters, kai kripta buvo atidaryta, rasti šeši dideli karstai ir vienas mažas. Du iš jų buvo visiškai nesuirę ir nepaliesti, jie grąžinti į vietą. Į trečiąjį karstą sudėti visi rasti kaulai. Kiti karstai buvo sulaužyti vandalų ar griūvančio kriptos skliauto.
Restauruojant kriptą, ypač stengtasi viską padaryti autentiškai. Skulptoriai išpjovė tokias pat dolomito kolonas, atgaivino užrašus. Kriptoje po stiklu taip pat yra sudėtos ten pat rastų karstų detalės.
Šalia yra dalis tvorelės, buvusios ant kriptos aptverto paminklo (pagal ją pagaminta nauja tvorelė). Beje, kalvis Ramūnas Brasas atgaivino ir senųjų durų spyną, padarė jai raktą.
Į kriptą galima patekti iš anksto susitarus su Kaunatavos bendruomenės pirmininkė Rima Butikiene.
Istorija
Kaunatavos kaimo pavadinimas yra kilęs nuo bajorų Kaunackų pavardės. O informacijos apie juos, pasak Kaunatavos bibliotekininkės V. Jocienės, yra labai mažai ir ji nėra vieša – viskas archyvuose ir mokama. Tačiau kaunataviškiai džiaugiasi, jog Telšių r. savivaldybė pagal parašytą projektą skyrė 2000 Lt medžiagai iš archyvo užsakyti.
Apie jau surinktus faktus kalba V. Jocienė.
Lenkų bajorų giminė Kaunackiai (Kownacki) kilusi nuo pasienio su Prūsais Vizo žemių. Pavardė kilo nuo jų tėvoninio dvaro Kownaty. Žemaitijoje nuo XVII a. pab. Pranciškus ir Vincentas Kaunackiai, kaip Žemaičių seniūnijos bajorų atstovai, dalyvavo renkant karaliumi Augustą II.
Anupras Kaunackis – Žemaičių taurininkas, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas 1735 m.
Pranciškus Kaunackis – Šiaulių žemės teismo teisėjas 1775–1793 m., valdė Upynos dvarą 1790 m., buvo Kaunatavos dvaro paveldėtojas, vėliau išrinktas Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Jo sūnus Eligijus taip pat buvo Šiaulių apskrities bajorų maršalka.
Jo vaikaitis Merkelis Račkauskas parašė knygą „20 metų Žemaitijos užkampyje“, buvo žymus kalbininkas. Knygoje – jo močiutės K. Kauneckaitės-Račkauskienės nuotrauka. Račkausko žentai – Petras Cvirka ir Antanas Venclova.
Loading ...
