Pristatyta knyga „Žemaičių kapinės. Lenkiški pėdsakai abiejų tautų istorijoje“

Gegužės 8 d. Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje, buvo pristatyta mokslininko iš Varšuvos, dr. Jano Skłodowskio monografija „Žemaičių kapinės. Lenkiški pėdsakai abiejų tautų istorijoje“ ir šia proga surengta paroda „Žemaičių kapinės“ iš autoriaus ir muziejaus fotoarchyvų. Gegužės 9 d. toks pat renginys įvyko ir Vilniuje, Lenkų kultūros institute.
„Žemaičių kapinės“ – tai knyga-albumas-monografija apie kapines istorinės Žemaičių seniūnijos, vėliau kunigaikštystės, teritorijoje, kuriose išlikę įrašai antkapiuose, epitafijose, atminimo lentose ant bažnyčių, koplyčių ir kriptų sienų, byloja apie čia gyvenusius žmones ir jų santykius bei visuomeninę padėtį per visą Lietuvos ir Lenkijos 500 m. bendros istorijos tarpsnį. Tyrėjas ir autorius Jan Skłodowski teigė, kad yra nelengva knygos pristatymo renginyje per dešimt minučių apžvelgti 500 m. istoriją.
Renginyje dalyvavo knygos leidėjos Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos atstovė p. Dorota Janiszewska-Jakubiak, susirinkusiesiems savo palaiminimą atsiuntė Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pasveikino Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Renginyje išsakomų minčių klausėsi Telšių, Šilalės, Rietavo, Šiaulių bibliotekininkai ir muziejininkai, kunigai, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas.
Knyga buvo rengiama ir leidimas finansuojamas per Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lenkakalbio kultūros paveldo fiksavimo programą. Leidinyje atspindimi visi istorinės Žemaitijos regionai. Medžiaga ir vaizdai autoriaus buvo renkami 2007–2012 m. 30-ies kelionių po Lietuvą metu. Dera pritarti knygos recenzentui prof. dr. Jarosławui Komorowskiui, teigiančiam, kad Janas Skłodowskis Žemaitijoje atliko imponuojantį ir dar niekieno nedirbtą darbą: 156 vietovėse aptiko per du tūkstančius laidojimo vietų ir atliko jų inventorizaciją – jas nufotografavo ir aprašė. Unikalu, kad knyga išėjo dvikalbiu – lenkišku ir lietuvišku – vienodo turinio tekstu.
Monografijos tekstas yra objektyvus. Autorius yra ne tik istorijos ir meno žinovas, bet ir menininkas, kuriam svarbu ir knygos turinys, ir išvaizda. Pavyzdžiu pristatoma knyga yra ir dėl vadinamojo mokslinio aparato, kai čia kiekviena fotografija turi tikslią metriką, knygos pabaigoje pateiktos įvairios dalykinės rodyklės. Prie to paties išskirtinumo priklauso ir istorinių epitafijų tekstų vertimai dažnai iš lotynų į lenkų ir lietuvių kalbas – visomis šiomis kalbomis čia pateikti. Imponuoja darbas ir dėl poetinių elementų, kurių apstu dalyje, nagrinėjančioje epitafijų ir antkapių įrašus. Dėl viso to dera pritarti minčiai, kad „Tėvynė – tai žemė ir kapai, o praradusios atmintį tautos nustoja gyvavusios“. Taigi Jano Skłodowskio darbas – knyga „Žemaičių kapinės“ saugo nuo lemtingų atminties praradimo padarinių. Ir šis darbas nejučiom mums, žemaičiams, primena dar ir kitą mokslininką iš Lenkijos – Liudwiką Krzywickį, prieš 100 metų, t. y. XX a. pradžioje, tyrinėjusį Žemaitijos archeologijos paveldą, kaip ir Janas Skłodowskis, bendravusį su tų pačių vietovių žmonėmis: parapijų klebonais (ypač kun. Antanu Juozapavičiumi), inteligentais, su visais sutiktaisiais.
50 šios knygos egzempliorių Žemaičių vyskupystės muziejus jau išplatino Žemaitijos bibliotekoms. Dėl to, kas knygoje sudėta, mums verta didžiuotis, t. y. senovės išmintimi, paveldu, jį pastebėti ir stengtis, kad senų puikių paminklų per daug nenaikintų madingi šiuolaikiniai sprendimai. Viešnagės metu autorius konstatavo, kad jau dingo vienas knygoje užfiksuotas vertingas XIX a. autentiškas antkapis iš Kaltinėnų kapinių. Kuo didesnė šios knygos idėjų sklaida, manoma, prisidės prie mūsų savimonės augimo ir brendimo, kultūros plėtros.
Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas IVINSKIS