Suo­le­lis – Bro­nis­lo­vui Šed­vi­lui at­min­ti

Spalio 19 dieną Var­niuo­se pa­gerb­tas il­ga­me­čio šio kraš­to kul­tū­ros dar­buo­to­jo, mul­tiinst­ru­men­ta­lis­to, maest­ro Bro­nis­lo­vo Šed­vi­lo (1944 11 25–2023 10 16) at­mi­ni­mas. Au­ko­tos šv. Mi­šios Var­nių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je. Ati­deng­tas at­mi­ni­mo ženk­las.

B. Šed­vi­lą pa­ži­no­jo vi­si Var­nių mies­to ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių žmo­nės. Jis bu­vo šio kraš­to kul­tū­ros dar­buo­to­jas. Be jo at­lie­ka­mų kū­ri­nių neap­siei­ta nei ves­tu­vė­se, nei šven­tė­se, nei lai­do­tu­vė­se. Tai bu­vo žmo­gus, ku­ris ge­bė­jo gro­ti dau­ge­liu inst­ru­men­tų.

At­mi­ni­mo po­pie­tė pra­si­dė­jo bend­ra mal­da Var­nių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je, kur šv. Mi­šias au­ko­jo ka­nau­nin­kas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas.

Vė­liau mi­nė­ji­mas per­si­kė­lė prie Var­nių kul­tū­ros cent­ro, kur iš­kil­min­gai pa­šven­tin­tas at­mi­ni­mo ženk­las – suo­liu­kas. Šios gra­žios ini­cia­ty­vos au­to­rius – kan. A. Sa­ba­liaus­kas, o su­ma­ny­mo pa­lai­ky­to­jai ir įgy­ven­din­to­jai – Var­nių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Gied­rė Mi­ka­laus­kai­tė ir vi­sas ko­lek­ty­vas.

Suo­le­lį ati­den­gu­si Var­nių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė pa­ra­gi­no vi­sus pri­sės­ti ant jo ir pri­si­min­ti šio bran­gaus žmo­gaus at­mi­ni­mą bei tų lai­kų kul­tū­rą.

„At­mi­ni­mo ženk­las – tai pri­mi­ni­mas, kad to žmo­gaus gy­ve­ni­mas yra pa­vyz­dys, to, ką jis da­rė ir kaip jis tai at­li­ko. <…> No­riu vi­sų pa­pra­šy­ti – žiū­rė­ki­me į Bro­nis­lo­vą Šed­vi­lą kaip į tą, ku­ris da­rė, nes bu­vo kū­rė­jas ir jam rū­pė­jo kul­tū­ra ir me­nas. Tu­riu vil­ties, kad Var­niai iš­moks pa­ma­žu ver­tin­ti žmo­nes, ku­rie gy­ve­no čia, ku­rie dir­bo čia, ku­rie var­go čia, kly­do čia, bet da­rė dėl gė­rio, kad bū­tų gra­žiau ir ge­riau“, – min­ti­mis da­li­jo­si ka­nau­nin­kas ir pa­šven­ti­no suo­le­lį.

Apie maest­ro An­ta­nas Ivins­kis tei­gė, jog Bro­nių jis lai­kan­tis anų lai­ku pa­grin­di­niu mu­zi­kan­tu teo­re­ti­ku: „Jis bu­vo silp­nes­nis kaip in­terp­re­ta­to­rius, bet jis ge­bė­jo tai, ko mes nie­kas neiš­mo­ko­me.“

Var­nių kul­tū­ros cent­ro re­ži­sie­rė Bi­ru­tė Juo­za­pa­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, jog B. Šed­vi­las ge­bė­jo ne tik gro­ti įvai­riau­siais pu­čia­mai­siais inst­ru­men­tais, bet ir sėk­min­gai virk­dė ar­mo­ni­ką, akor­deo­ną bei dau­ge­lį ki­tų inst­ru­men­tų. Sa­vo ta­len­tu jis su­ge­bė­jo su­bur­ti so­li­džius me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vus, su ku­riais da­ly­va­vo vi­so­se to lai­ko­tar­pio ra­jo­no, ap­skri­ties, res­pub­li­ki­nė­se dai­nų šven­tė­se. „Džiu­gu, kad to­kie žmo­nės šian­dien yra de­ra­mai įver­tin­ti“, – sa­kė B. Juo­za­pa­vi­čie­nė ir pa­kvie­tė pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­ly­ti vi­sus jį pa­ži­no­ju­sius drau­gus, ko­le­gas, var­niš­kius.