Jū­ra­tės agur­kų der­liaus pa­slap­tys

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ feis­bu­ko pus­la­py­je pa­pra­šę pa­si­da­ly­ti šių me­tų der­liaus nuo­trau­ko­mis, sulaukėme didelio skai­ty­to­jų ak­ty­vumo. Kai ku­rie di­džia­vo­si rau­do­nais po­mi­do­rais, ki­ti jau sky­nė žir­nius, cu­ki­ni­jas ir net miš­ke gry­bų pri­si­rin­ko. Dė­me­sį pri­kaus­tė Jū­ra­tės Anos Gri­go­lie­nės agur­kų der­lius. Ji pa­sa­ko­jo, kad ir per­nai agur­kai bu­vo ne ma­žiau dos­nūs, ve­žė juos net ka­ru­čiais.

Aurelija SERVIENĖ

Jū­ra­tė sa­vo so­dy­bo­je Ža­du­vė­nuo­se gė­lių neau­gi­na, jos val­do­se ve­ši dar­žo­vės: bul­vės, agur­kai, cu­ki­ni­jos, špa­ra­gi­nės pu­pe­lės, po­rai, mor­kos, taip pat ku­ku­rū­zai, įvai­rios uo­gos ir kt. Ji sa­kė, kad ki­taip ne­ga­lin­ti, tie­siog bū­ti­na už­siau­gin­ti dar­žo­vių, nes nuo ma­žens taip pri­pra­tu­si – nors gy­ve­no mies­te, vi­sa­da tu­rė­jo šilt­na­mį ir dar­žą.

Mo­te­ris tei­gė, kad jos dar­že užau­ga be­veik vis­kas, ir nors kar­tais der­lius bū­na pra­stes­nis, ji jau tu­ri sa­vo nu­si­sto­vė­ju­sias au­gi­ni­mo tra­di­ci­jas, ku­rios pa­de­da pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų.
Agur­kus Jū­ra­tė au­gi­na ša­lia se­nos so­dy­bos dar­ži­nės, kur jie gra­žiai įsi­tai­sė ir ko­pia į sie­ną. Per die­ną ji pri­ski­na apie 20–30 gra­žių ma­žų agur­kė­lių, ku­riuos ma­ri­nuo­ja ar­ba pa­do­va­no­ja pra­džiu­gin­da­ma ki­tus. Šių me­tų der­lius jau spė­jo pa­pil­dy­ti Jū­ra­tės rū­sį – 18 stik­lai­nių agur­kė­lių. Pak­laus­ta, kaip spė­ja vis­ką – ra­vė­ti dar­žus, tvar­ky­ti der­lių, ei­ti į miš­ką uo­gau­ti, at­sa­kė, kad lai­ko at­ra­do ta­da, kai pra­dė­jo dau­giau my­lė­ti sa­ve ir skir­ti lai­ko as­me­ni­nėms reik­mėms. Paaiš­ki­no: „Kai no­ri, vis­ką įma­no­ma su­spė­ti.“

Jū­ra­tė ne­tu­ri vie­no auk­si­nio pa­ta­ri­mo, kaip gau­siai už­siau­gin­ti ska­nių agur­kų, bet va­do­vau­ja­si sa­vo pa­žįs­ta­mos Jad­vy­gos pa­ta­ri­mu į dir­vo­že­mį įmai­šy­ti ba­na­nų žie­vių, svo­gū­nų ir kiau­ši­nių lukš­tų. Taip pat svar­bu už­tik­rin­ti pa­kan­ka­mą drėg­mę ir ap­sau­go­ti au­ga­lus nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių. Dėl šių prie­žiū­ros ypa­tu­mų agur­kų Jū­ra­tės dar­že užau­ga so­čiai. „Taip ir gy­ve­na­me Ža­du­vė­nuo­se prie Šat­ri­jos su sa­vo uo­go­mis, obuo­liais, dar­žo­vė­mis…“ – kal­bė­jo Jū­ra­tė.