Jau baigiasi mokslo metai ir netrukus moksleiviai galės džiaugtis vasara, laisvu laiku, daugiau laiko skirti pomėgiams. Gimnazistei Smiltei Uščinaitei prasmingos veiklos netrūksta – ji kuria eiles, domisi poezija, lanko dvi šokių grupes. 17-metės tirkšliškės poetinė kūryba jau yra pastebėta – pernai ji tapo respublikinio konkurso laureate, šiemet antrąkart dalyvavo Jaunųjų filologų konkurso baigiamajame renginyje. Kūrybos kelias tęsiasi – kas žino, kur jis nuves?
Pirmieji eilėraščiai – devintoje klasėje
Smiltė mokosi Merkelio Račkausko gimnazijoje, šiemet baigia 3-ią gimnazijos klasę. Kurti eilėraščius mergina pradėjo nuo pirmos gimnazijos klasės. Smiltę kurti pirmiausia paskatino jos mama Eurika Uščinienė, o tada ir lietuvių kalbos mokytoja Violeta Irniūtė. „Mokytoja mane užvedė ant kelio. Nunešiau jai parodyti savo kūrybinių darbelių atplaišėles. Ji pastebėjo, kad man kurti sekasi gerai, reikia tik daugiau patirties“, – pasakojo tirkšliškė. Mergina sakė, kad pirmasis jos eilėraštis gimė naktį: „Mintys pradėjo lietis, pajutau, kad noriu kažką sukurti, kažkas virpa viduj. Ir taip išėjo pirmasis eilėraštis.“
Domisi poezija
Rašančiam žmogui svarbu daug skaityti, domėtis kitų kūryba. Lietuvių kalbos mokytoja V. Irniūtė Smiltei rekomenduoja, ką vertėtų skaityti, paskolina poezijos knygų. Iš neseniai skaitytų poetų merginai ypač įsiminė poeto Tomo Venclovos kūryba. „Taip pat įspūdį paliko rudenį skaityta iš Mažeikių kilusios poetės Liūnės Sutemos (tikrasis vardas Zita Nagytė-Katiliškienė – aut. past.) kūryba. Manau, prasminga skaityti poetų iš mūsų krašto kūrinius, juk dažniau daugiau dėmesio skiriame poetams iš Vilniaus, Kauno ar kitur“, – pastebėjo jaunoji kūrėja.
Konkursų patirtis
Pasak Smiltės lietuvių kalbos mokytojos V. Irniūtės, nors merginos kūrybinis kelias dar neilgas, jos kūryba jau yra pastebėta. Praėjusiais metais tirkšliškė tapo respublikinio Borutaičių mokinių poezijos konkurso laureate 9–12 klasių grupėje. Taip pat dvejus metus – pernai ir šiemet – mergina dalyvavo Jaunųjų filologų konkurse, poezijos sekcijoje. Nors laureate netapo, šiuos dvejus metus buvo pakviesta į baigiamąjį konkurso renginį. Tai – nemenkas pasiekimas, nes tam vyksta didelė atranka. „Kūrybos procesas tęsiasi, ruošiamės būsimiems kūrybiniams renginiams“, – sakė Smiltės mokytoja.
Apie Jaunųjų filologų konkursą
Šiemet Jaunųjų filologų konkurso baigiamasis renginys vyko Palangoje. Įprastai renginio metu rašytojai aptaria jaunųjų kūrėjų rašinius, su jais diskutuoja. Mergina pasakojo, kad, vykstant į šį konkursą, apima šioks toks jaudulys, mąstai, kas komentuos tavo kūrybą, kokiais patarimais pasidalys ir kaip paskatins judėti toliau. Eilėraščius šiemet vertino trys kūrėjai – Regimantas Tamošaitis, Ričardas Šileika, Donatas Petrošius. „Labiausiai įsiminė Ričardo Šileikos komentaras, jog savo kūryboje turime palikti „mažą plyšelį“, rašyti ne tiesmukai, atvirai, o pritraukti, sudominti. Nes tai, kas yra uždariau, įdomu – tarsi paliekamas tarpas, plyšelis, pro kurį smalsu įeiti ar žvilgtelti“, – įspūdžiais dalijosi Smiltė. Tiek pernai, tiek šiemet merginai labai įsiminė kitų jaunuolių kūryba. Tirkšliškei jų eilėraščiai pasirodė gilūs, įdomūs, netgi sukrečiantys. Smiltei patiko klausytis šių eilėraščių ir semtis idėjų. „Visada smagu susipažinti su nepažįstamais, tačiau tuo pačiu keliu einančiais mokiniais“, – apibendrino pašnekovė.
Šoka nuo mažens
Dar viena didžiulė Smiltės aistra – šokis. Tuo ji užsiima nuo mažens, jau 10 metų lanko Moksleivių namų šokių studiją „Solo“, ten šoka linijinius šokius. Per tuos metus daug pasiekta, ne kartą dalyvauta varžybose, pelnyta prizinių vietų. Smiltė pasakojo, kad neseniai šokių srityje pakilo į aukštesnį lygį.
„Taip veikia sistema: jei laimi daugiau pirmų, antrų vietų, esi perkeliamas aukščiau, keičiasi šokiai, technika, varžovės. Kad ir kaip būtų, noras šokti, bandyti perlipti nesėkmes visada kunkuliuoja“, – paaiškino mergina.
Šiemet Smiltė prisijungė ir prie gimnazijos šokių studijos „Allegro“. Šia patirtimi džiaugiasi: šokiai ten – įvairesni, įdomu dalyvauti, pasirodyti įvairiuose gimnazijos renginiuose. „Smagu, kai gali prisidėti prie gimnazijos kultūrinių veiklų. Esame draugiškas kolektyvas, atradau dar vieną saviraiškos būdą. Šokiai, muzika ir judesys man yra kaip oras, be jų negaliu, neįsivaizduoju savo kasdienybės“, – dalijosi mergina.
Dvi kūrėjos
Sakoma, kad vaikai talentus paveldi iš tėvų. Pokalbio metu paaiškėjo, kad tai tinka ir Smiltei – jos mama Eurika taip pat yra kūrybinga bei rašo eilėraščius. „Su mama pakalbėjome, kad būtų smagu išleisti bendrą knygą – mano ir mamos. Manau, tikrai būtų įdomu“, – apie planus kalbėjo pašnekovė. Kartu ji pastebėjo: eilių rašymas ne visada būna sklandus, kartais tam reikia išlaukti tinkamo laiko, nuotaikos. „Kartais labai noriu kažką parašyti, bet neišeina. Ne visi eilėraščiai yra linksmi: juk kurti dažniausiai paskatina įvairūs išgyvenimai, nesėkmės, gyvenimiškos pamokos“, – mintimis dalijosi gimnazistė. Vis dėlto, ar linksmesni, ar liūdnesni, bet Smiltei eilėraščiai vis gimsta, dabar jų yra parašiusi gana nemažai.
Martina RUGINYTĖ
Loading ...
