Su­kak­tu­vi­nin­kė džiau­gia­si da­bar­ti­niu gy­ve­ni­mu

Ryš­kė­nuo­se gy­ve­nan­ti Sta­nis­la­va Da­nė Vai­čiu­lie­nė pa­mi­nė­jo gar­bin­gą 90 me­tų ju­bi­lie­jų. Su­kak­tu­vi­nin­kė tvir­ti­no, jog gy­ve­ni­mo me­tai pra­bė­go la­bai grei­tai, bu­vo jų ir džiaugs­min­gų, ir sun­kių.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ju­bi­lie­jaus pro­ga Ryš­kė­nų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Ka­zys Leč­kaus­kas bend­ruo­me­nės na­rių var­du pa­lin­kė­jo Sta­nis­la­vai gra­žių ir il­gų gy­ve­ni­mo me­tų. Ryš­kė­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas Sau­lius Šir­vys pa­brė­žė svei­ka­tos svar­bą. Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir se­niū­ni­jos dar­buo­to­ja, vyr. spe­cia­lis­tė An­ge­li­ja Ži­lio­nie­nė.

Sta­nis­la­va, žvelg­da­ma į sa­vo gy­ve­ni­mą, džiau­gia­si da­bar­ti­mi ir tei­gia, kad šian­dien tu­ri­me vis­ką, ko rei­kia, o pra­bė­gę me­tai, nors ir bu­vo sun­kūs, pa­si­li­ko praei­ty­je: „Iš­gy­ve­nau ne vie­ną ka­rą… Kaip gy­ve­na­me šian­dien ir kas bu­vo ta­da, nė­ra net apie ką kal­bė­ti… Gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė. Šian­dien vis­ko per akis tu­ri­me.“

Sta­nis­la­va ir jos vy­ras Ze­no­nas ne­tru­kus švęs dar vie­ną reikš­min­gą su­kak­tį – 70 me­tų san­tuo­kos ju­bi­lie­jų. Su­tuok­ti­niai užau­gi­no ke­tu­ris vai­kus ir da­bar džiau­gia­si di­de­liu bū­riu anū­kų bei proa­nū­kių.

Vi­są gy­ve­ni­mą Sta­nis­la­va dir­bo sun­kius ūkio dar­bus, vi­sa­da gy­ve­no ūkiš­kai. Šei­ma, prieš at­si­kel­da­ma į Ryš­kė­nus, gy­ve­no Braz­dei­kiuo­se, tad vi­si ke­tu­ri vai­kai mo­kė­si Liep­lau­kės mo­kyk­lo­je. Vai­čiu­lių šei­mos sū­nus pa­sa­ko­jo, jog šian­dien jiems keis­ta gir­dė­ti, kai jau­ni­mas skun­džia­si – tas ne­ge­rai, to ne­no­ri, per šal­ta. Štai jie, bū­da­mi vai­kai, iš Braz­dei­kių į mo­kyk­lą ei­da­vo pės­čio­mis tris ki­lo­met­rus, o grį­žę pa­dė­da­vo tė­vams ūkio dar­bus nu­dirb­ti. To­kie lai­kai bu­vo, vi­si taip gy­ve­no.

Sta­nis­la­va tu­ri 85-erių me­tų se­se­rį. Ji gy­ve­na ne­to­lie­se – Ryš­kė­nuo­se, tad daž­nai pa­si­ma­to.