
Nepaisant to, kad visi gerai žino apie cigarečių keliamą pavojų sveikatai, žmonės vis tiek rūko. Statistika rodo, kad Lietuvoje cigaretes kasdien rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.). Rūkančių žmonių buvo ir tikriausiai bus – ne visi nori ir ketina mesti rūkyti. Dėl to su cigarečių rūkymu susijusios žalos mažinimas šiandien tapo opiu klausimu tiek sveikatos specialistams, tiek ir patiems vartotojams.
Kodėl žmonės rūko?
Priežastys, dėl kurių žmonės rūko, yra įvairios. Tai gali būti ir socialinis aspektas – tam tikromis aplinkybėmis rūkymas tampa proga pabendrauti, susipažinti su žmonėmis. Dalis rūkančiųjų rūko dėl ritualo, o kiti – siekdami sumažinti stresą. Tačiau pagrindinė jų, žinoma, yra priklausomybė nikotinui.
Ši tabako veiklioji medžiaga sukelia malonumo, atsipalaidavimo, bet tuo pačiu ir energingumo jausmą. Dažnai manoma, kad būtent nikotinas yra didžiausia grėsmė rūkančiojo sveikatai. Visgi, nors sukelia rūkymo priklausomybę, nikotinas nėra pagrindinis su rūkymu siejamų ligų sukėlėjas. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje nikotino nepriskiria kancerogenams. O tai reiškia, kad nikotinas nesukelia pikčiausių ligų, pavyzdžiui, vėžio.
Tabako dūmuose slypintys pavojai
Norint suprasti, iš kur kyla cigarečių žala, svarbu išsiaiškinti, kas vyksta pridegus cigaretę. Degdamas tabakas pasiekia aukštesnę nei 600°C temperatūrą. Tabako degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose yra platus spektras cheminių medžiagų. Jų priskaičiuojama daugiau kaip 8 tūkst. Net šimtas iš jų, manoma, prisideda prie įvairių su rūkymu susijusių ligų atsiradimo. Tarp jų: dervos, įvairūs anglies junginiai, tokie kaip kaip anglies monoksidas, kancerogenai.
Vos įkvėptos su cigaretės dūmais, šios medžiagos pradeda žaloti organizmą. Dervos padengia gerklę, dantis ir, svarbiausia, plaučių paviršių. Plaučių ląstelės žudomos, apribojamos jų gynybinės funkcijos, o į kraują patekę kancerogenai išnešiojami po visą organizmą ir gali nulemti vėžinius procesus įvairiuose žmogaus organuose. Tuo pat metu anglies monoksidas sutrikdo deguonies įsisavinimą ir taip apsunkina širdies darbą. Viso to pasekmė yra pavojingos ligos – nuo lėtinio bronchito iki įvairių organų vėžio bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Mesti niekuomet nevėlu
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kuriuo vadovaujasi ilgamečiai rūkoriai, yra manymas, kad padarytos žalos jau neatitaisysi, todėl ir mesti rūkyti neverta. Visgi tai yra netiesa. Medicininiai tyrimai rodo, kad organizmas pamažu atsigauti pradeda praktiškai vos tik nustojus rūkyti. Jau po dvidešimties minučių nuo paskutinės cigaretės surūkymo širdies ritmas normalizuojasi, ima kristi kraujospūdis ir pagerėja kraujotaka. Per maždaug 12 valandų iš organizmo pasišalina visas perteklinis anglies monoksidas, todėl palengvėja širdžiai ir plaučiams.
Metus rūkyti, jau po dvejų dienų pradedama ryškiau užuosti kvapus ir pajusti skonį. Taip yra dėl to, kad ima gyti cigarečių dūmų pažeisti receptoriai. Po maždaug trijų dienų pradeda atsipalaiduoti bronchai, todėl kvėpuoti tampa lengviau. Po mėnesio praeina rūkymo sukeltas kosulys; po metų be rūkalų širdies smūgio ir kraujotakos sistemos ligų rizika tampa dvigubai mažesnės nei rūkant. Praėjus 5 metams nuo paskutinės surūkytos cigaretės, burnos, gerklės, stemplės ir kitų organų vėžio rizika taip pat sumažėja perpus. Po 10 laisvės nuo cigarečių dūmų metų perpus sumažėja ir tikimybė susirgti rūkoriams pačiu pavojingiausiu – plaučių – vėžiu. Tad mesti rūkyti ir pradėti kelionę į sveikesnį rytojų niekuomet nėra per vėlu.
Vis daugiau dėmesio žalos mažinimui
Planuojant atsikratyti ilgamečio įpročio, reikia ne tik didelio noro, bet ir valios pastangų. Nusprendus, mesti rūkyti, galima kreiptis pagalbos į medikus, priklausomybės centrą. Taip pat į pagalbą mesti rūkyti gali būti pasitelkiama pakaitinė nikotino terapija. Jos esmė – patenkinti priklausomybę turinčio asmens nikotino poreikį naudojant įvairius nikotino preparatus: gumas, pleistrus, tabletes ar inhaliatorius. Jie leidžia išvengti nemalonių abstinencijos simptomų, o tuo pačiu ir organizmą žalojančių cigarečių dūmuose esančių chemikalų poveikio. Mažinant gaunamą nikotino kiekį, iš priklausomybės galima visai išsivaduoti.
Deja, bet mesti rūkyti ketina ne visi. Todėl vis dažniau girdimos diskusijos apie tai, ar yra galimybių sumažinti rūkymo žalą. Rūkymo žalos mažinimo kontekste linksniuojamos alternatyvos, kuriose degimo procesas nevyksta. Tai kaitinamojo tabako gaminiai, elektroninės cigaretės bei kiti produktai, kurie leidžia rūkoriui gauti nikotino be kenksmingų chemikalų, kurie susiformuoja tabako degimo metu. Tikima, kad toks žalos mažinimo kelias gali padėti išvengti daugybės rūkymo nulemtų mirčių, vėžio ir kitų ligų atvejų.
Kai kurios valstybės dėl šios priežasties jau dabar siekia kurti žalos mažinimo strategijas ir joms palankią reguliacinę aplinką. Pavyzdžiui, Švedijos valdžia, supratusi, kad žmonių bauginimai ir bandymai paprasčiausiai užkirsti kelią bet kokių tabako produktų vartojimui yra neproduktyvūs, sudarė sąlygas rūkantiesiems rinktis mažiau žalingas alternatyvas. Šiandien Švedijoje tiek rūkymo, tiek sergamumo su tabako vartojimu susijusiomis ligomis rodikliai yra žemiausi visoje Europoje. Panašiu keliu nuėjo ir Jungtinė Karalystė – šalis įtraukė tabako žalos mažinimo koncepciją į nacionalines visuomenės sveikatos apsaugos strategijas ir sveikatos politikos gaires.