Že­mai­tiš­ka gy­vy­bė: nuo įky­raus kui­sio iki na­gin­giau­sio ama­ti­nin­ko

Mi­nint Eu­ro­pos mu­zie­jų nak­tį, Že­mai­čių kai­mo mu­zie­jus tre­čią­jį kar­tą pa­kvie­tė į tra­di­ci­nę et­ni­nę kul­tū­rą puo­se­lė­jan­čią ir re­gio­no iš­skir­ti­nu­mą at­spin­din­čią ama­tų ir ku­li­na­ri­jos pa­vel­do šven­tę „Že­mai­tiu gīvas­tis“. Tu­rin­tis am­bi­ci­ją kas­met vis aug­ti ren­gi­nys šie­met iš­skir­ti­nis ne tik sa­vo veik­lo­mis, tur­tin­ga pro­gra­ma, bet ir gau­siai į mu­zie­jų plūs­tan­čių lan­ky­to­jų dė­me­siu.

Ren­gi­nys – Že­mai­čių raš­to me­tams

Šie me­tai Že­mai­ti­jai – ypa­tin­gi: šven­čia­mos pir­mą kar­tą ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se jos pa­mi­nė­ji­mo 805 me­tų su­kak­tu­vės. Pa­mi­nė­ti­na ir tai, kad Tel­šiai ir ki­tos Že­mai­ti­jos sa­vi­val­dy­bės 2024-uo­sius pa­skel­bė Že­mai­čių raš­to me­tais, siek­da­mos iš­sau­go­ti re­gio­no tau­ti­nį ta­pa­tu­mą. Pro­jek­tu „Že­mai­tiu gīvas­tis“ siek­ta per įvai­rias pa­žin­ti­nes ir edu­ka­ci­nes for­mas at­kleis­ti et­ni­nės kul­tū­ros, že­mai­tiš­kų tra­di­ci­jų, kal­bos, tau­ti­nio kos­tiu­mo, ku­li­na­ri­jos pa­vel­do iš­skir­ti­nu­mą.

At­vyks­tan­čius sve­čius su mu­zi­ka ir dai­no­mis prie įė­ji­mo ir už­ra­šo „Ė švėn­tė“ pa­si­ti­ko par­tne­rio Tel­šių kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Spi­gėns“ (vad. Dia­na Bomb­laus­kie­nė).
Že­mai­čių kai­mo mu­zie­ju­je jau be­ne tre­čią de­šimt­me­tį yra puo­se­lė­ja­ma tra­di­ci­ja ge­gu­žės mė­ne­sį su­bur­ti bend­ruo­me­nę ge­gu­ži­nėms pa­mal­doms. Že­mai­ti­jo­je jos dar va­di­na­mos Mo­ja­va. Tai – la­bai bend­ruo­me­nę vie­ni­jan­ti tra­di­ci­ja, ypač po­pu­lia­ri kai­muo­se, mies­te­liuo­se, kur ar­ti­mi ir ge­rai vie­nas ki­tą pa­žįs­tan­tys žmo­nės daž­nai va­ka­rais, po die­nos dar­bų, rink­da­vo­si prieš tuo me­tų lai­ku žy­din­čiais au­ga­lais iš­puoš­tą Mer­ge­lės Ma­ri­jos at­vaiz­dą ir mels­da­vo­si. Ši tra­di­ci­ja, atė­ju­si iš ka­ta­li­kiš­kos Eu­ro­pos, ta­po to­kia tvir­ta Že­mai­ti­jo­je, kad ją ga­li­ma lai­ky­ti vie­na iš mū­sų kraš­to gy­vas­ties da­lių – liau­diš­kas pa­mal­du­mas čia tu­ri se­nas tra­di­ci­jas. Mu­zie­ji­nin­kai džiau­gia­si, kad vi­suo­met Mo­ja­vos gies­mių gie­do­ji­mo Že­mai­čių kai­mo mu­zie­ju­je ini­cia­ty­vą pa­lai­kė ir pa­lai­ko dva­siš­kie­ji ga­ny­to­jai, to­dėl Mo­ja­vos gies­mės neat­sie­ja­ma ren­gi­nio „Že­mai­tiu gīvas­tis“ da­lis, nuo ku­rios pra­si­dė­jo šven­tė. Gies­mes su ti­kin­čiai­siais gie­do­jo Tel­šių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios kle­bo­nas, pre­la­tas Juo­zas Šiu­rys, ku­ni­gas Egi­di­jus Kum­ža, Tel­šių Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ros kle­bo­nas Vy­gin­tas Gu­de­liū­nas, Tel­šių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų var­go­ni­nin­kė Er­nes­ta Dar­gu­žie­nė su sū­nu­mi Ma­tu, Ma­ri­jos mo­kyk­los na­riai ir ki­ti.

Ma­žų­jų ker­te­lė – „Va­kū komps“

Bend­ra­dar­biau­jant su Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­ja ir Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Tel­šių sky­riu­mi bu­vo įkur­tos kū­ry­bi­nės ar­cha­ji­nių žais­lų ga­my­bos dirb­tu­vė­lės ir jau­ki žai­di­mų erd­vė šei­moms su vai­kais. Pa­nau­do­jant vien gam­ti­nes na­tū­ra­lias me­džia­gas, vie­nas už ki­tas įdo­mes­nes „za­buo­vas“ ro­dė tau­to­dai­li­nin­kai Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis, Ri­man­tas Gai­du­kas, An­ge­lė ir Vy­tau­tas Rauk­čiai bei Ra­sa Ža­lū­die­nė. Čia pat gi­mė ir mu­zi­kos inst­ru­men­tai, ir šiau­di­niai paukš­te­liai, ir meš­ku­tės iš Šat­ri­jos kal­no „kū­lių“. Vai­kų ker­te­lė – Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pa­reng­to pro­jek­to „Žais­lai – šir­dies link“ da­lis. Prie ini­cia­ty­vos įgy­ven­di­ni­mo pri­si­dė­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Kon­cer­tas „Mo­na numā“

Po gies­mių tur­tin­go­jo ūki­nin­ko so­dy­bo­je šei­my­niš­kai su­si­bur­ti pa­kvie­tė Tel­šių kul­tū­ros cent­ro et­nog­ra­fės Si­gi­tos Da­cie­nės or­ga­ni­zuo­tas kon­cer­tas „Mo­na numā“. Ren­gi­nį ve­dė Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas And­rius Da­cius su anū­ke Liu­ci­ja Ba­rei­ky­te. Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras To­mas Kat­kus, Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė, įteik­ta gė­lių pro­jek­to va­do­vei Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ kul­tū­ri­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tei Do­na­tai Kaz­laus­kie­nei.

Sce­no­je kon­cer­tą dai­na „Mo­na bāba ėš Tel­šiū“ pra­dė­jo Liu­ci­ja Ba­rei­ky­tė ir My­ko­las Ulkš­ti­nas, pa­si­ro­dė Jū­ra­tės ir Kęs­tu­čio Ber­ži­nių šei­ma, Ju­ven­tas Ra­dzys, Er­nes­ta Dar­gu­žie­nė su sū­nu­mi Ma­tu, se­se­rys Ra­min­ta ir Eg­lė Li­gei­ky­tės, bro­liai Ra­po­las ir My­ko­las Ulkš­ti­nai, Ag­nė Ai­ro­šiū­tė, Al­fon­sas Jan­kaus­kas, And­rius Jo­ku­baus­kas ir duk­ry­tė Mig­lė, In­ga Na­gy­tė su krikš­to duk­ra Sau­le, Si­gi­ta Da­cie­nė su duk­ra Do­mi­ny­ka bei anū­kė­mis Bar­bo­ra, Se­ve­ri­ja ir Liu­ci­ja, Ag­nės ir Mar­ty­no Mi­liaus­kų, Arū­no ir Vai­dos Ged­man­tų bei Olios ir Sau­liaus šei­mos. Šei­mų mu­zi­ki­nis vyks­mas baig­tas fi­na­li­ne dai­na.

„Že­mai­tėš­kas kaš­ta­vuo­nės ėr amatā“

Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, ak­cen­tuo­ta, kad et­ni­nės kul­tū­ros ma­ty­mu neap­si­ri­bo­ja­ma vien XIX a.–XX a. lai­ko­tar­py­je, bet no­va­to­riš­kai pa­žvel­gia­ma į lai­ko­tar­pių su­de­ri­na­mu­mo der­mę, kai tam tik­ri ama­tai, įna­giai bei ki­ti et­no­kul­tū­ros ele­men­tai, at­ke­lia­vę iš ak­mens am­žiaus, iš vi­du­ram­žių ar ki­to lai­ko­tar­pio, įsi­tvir­ti­no XIX a. pab.–XX a. pr. ir iš­li­ko iki šių die­nų.

Ren­gi­ny­je pir­ti­nin­kys­tės tra­di­ci­jas at­sklei­dė pir­ti­nin­kė ir ak­to­rė Mar­ga­ri­ta Bla­dže­naus­kai­tė, prie ma­lū­no edu­ka­ci­jas ve­dė bi­ti­nin­kai „Už­pel­kių me­dus“, ke­ra­mi­kai Ali­na ir Al­gi­man­tas, mui­li­nin­kas Min­dau­gas Ma­ku­tė­nas ir „Mui­lo ūkis“. „Že­mai­tiu kaš­ta­vuo­niu“ kie­me­ly­je alų vi­rė „Dun­du­lio“ alu­da­riai, pus­marš­ko­nę ko­šę ruo­šė Se­dos kul­tū­ros cent­ras, mil­ti­nius ir bul­vi­nius „klec­kus“ bei šiu­pi­nį vi­rė Rū­du­pių kai­mo bend­ruo­me­nė, ša­ko­tį ke­pė UAB „Kon­tė­na“, čir­vi­nius bly­nus – Dai­va Vaš­kie­nė iš Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko. Prie kal­vės dar­ba­vo­si kal­viai Do­na­tas Liek­ma­nis ir Gin­ta­ras Žiau­ga, žal­va­rį ka­lė Vi­ta­li­jus Pras­pa­liaus­kas. Vi­du­ti­nio­jo ūki­nin­ko kie­me iš me­džio kau­kes dro­žė An­ta­nas Vaš­kys, odi­nin­kys­tės tra­di­ci­jas pri­sta­tė Arū­nas Puš­ko­rius, vy­ko juos­te­lių py­ni­mo edu­ka­ci­ja „Su­sid­rau­gau­ki­me su juos­te­le“, tur­tin­go­jo so­dy­bo­je – že­mai­tiš­kų pa­tar­lių edu­ka­ci­ja, mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je ark­lių kin­ki­niu vė­ži­no Liu­das Au­gai­tis. Va­ka­ro kon­cer­te pa­si­ro­dė gru­pė „Ki­ta­va“, o se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tę pa­stip­ri­no Dia­nos Bomb­laus­kie­nės or­ga­ni­zuo­ti sma­gūs „Nak­ti­šo­kiai“ ba­lo­se su ko­lek­ty­vais iš Šiau­lių, Ši­la­lės, Pla­te­lių. Pa­si­ro­dė Šiau­lių Dai­nų mu­zi­kos mo­kyk­los folk­lo­ro an­samb­lis „Vie­ver­sė­lis“ (va­do­vas Arū­nas Stan­kus), Ši­la­lės kul­tū­ros cent­ro vai­kų folk­lo­ro an­samb­lis „Gers smuoks“ (va­do­vė Ilo­na Rau­do­nie­nė), Ši­la­lės kul­tū­ros cent­ro Lau­ku­vos kul­tū­ros na­mų vai­kų folk­lo­ro an­samb­lis „Dūz­gi­nė­lis“ (va­do­vė Ol­ga Jog­mi­nie­nė), mu­zi­kan­tas iš Pla­te­lių Ad­ri­jus Al­mi­nas su pusb­ro­liais Lu­ku, Ma­tu ir pus­se­se­re Kot­ry­na Jog­mi­nais, Šiau­lių mies­to kul­tū­ros cent­ro „Laip­tų ga­le­ri­ja“ folk­lo­ro an­samb­lio „Sal­du­vė“ ka­pe­la (va­do­vas Da­rius Dak­nys).

„Užuo­maz­gų su­reng­ti pa­na­šaus po­bū­džio ren­gi­nius bū­ta ne sy­kį, ta­čiau anks­tes­nių or­ga­ni­za­to­rių ini­cia­ty­vos dėl įvai­rių po­ky­čių pra­ras­da­vo tą­są ir že­mai­čiai lik­da­vo be et­ni­nių tra­di­ci­jų pri­sta­ty­mo šven­tės. No­riu, kad „Že­mai­tiu gīvas­tis“ tu­rė­tų il­ga­me­tę tra­di­ci­ją, kad šis pro­jek­tas tap­tų Že­mai­čių mu­zie­jų „Al­ka“, Že­mai­čių kai­mo mu­zie­jų ir Tel­šius iden­ti­fi­kuo­jan­čiu ženk­lu, tad kaip tik­ra ma­ma glo­bo­ja sa­vo vai­ką, taip aš ser­gė­siu že­mai­čių gy­vas­tis nuo įky­raus kui­sio iki na­gin­giau­sio ama­ti­nin­ko kiek­vie­nų me­tų tre­čią ge­gu­žės šeš­ta­die­nį to­je pa­čio­je įsta­baus gro­žio erd­vė­je“, – pa­ža­dė­jo pro­jek­to va­do­vė Do­na­ta Kaz­laus­kie­nė.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.