Gė­lių ro­jus Ož­ta­kiuo­se

Var­nių se­niū­ni­jo­je, Ož­ta­kių kai­me, esan­čio­je Bi­ru­tės Te­ko­rie­nės puo­se­lė­ja­mo­je so­dy­bo­je – tik­ras gė­lių ro­jus, kiek­vie­ną pa­va­sa­rį at­gy­jan­tis nau­jo­mis spal­vo­mis. Čia ve­ši vi­sa žie­dų įvai­ro­vė: nuo ža­vin­gų tul­pių iki sod­rių bi­jū­nų, nuo kve­pian­čių nar­ci­zų iki ele­gan­tiš­kų jur­gi­nų bei ki­ti au­ga­lai.

Ypa­tin­gą vie­tą šia­me gė­lių ūky­je uži­ma tul­pės, ku­rios yra ne tik po­pu­lia­riau­sios pa­va­sa­rio gė­lės, bet ir Bi­ru­tės so­dy­bos puoš­me­na.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Spal­vin­gas tul­pių pa­sau­lis

B. Te­ko­rie­nės drau­gys­tė su tul­pė­mis pra­si­dė­jo se­niai, bet įdo­mes­nes ir įvai­res­nes rū­šis ji at­ra­do prieš tre­jus me­tus. „Au­gi­nu bū­tent skin­ti tin­ka­mas tul­pes. Jų ko­lek­ci­jos kei­čia­si kiek­vie­nais me­tais, nes žmo­nes no­ri nau­jo­vių“, – sa­kė gė­lių au­gin­to­ja.

Bi­ru­tės gė­lių ūky­je au­ga apie 20 veis­lių tul­pių. Kiek­vie­ną ru­de­nį ji at­si­sa­ko se­nų veis­lių, kad ga­lė­tų pa­si­so­din­ti nau­jų. Tarp jos mėgs­ta­miau­sių – tul­pė ‚Doub­le Gu­dosh­nik‘, ku­ri ža­vi sa­vo pil­nais gel­to­nų, oran­ži­nių ir rau­do­nų at­spal­vių žie­dais. Ši bi­jū­ni­nė tul­pė yra ne tik gra­ži, bet ir il­gaam­žė – tin­ka­mai lai­ko­ma va­zo­je, ga­li iš­bū­ti net iki 10 die­nų.

Dar vie­na iš­skir­ti­nė veis­lė – ‚Queens­land‘, ku­ri ste­bi­na ro­ži­niais pil­na­vi­du­riais „šerkš­no­tais“ žie­dais ir bal­tu kar­py­tu kraš­te­liu. Šios bi­jū­ni­nės tul­pės yra tik­ras ak­cen­tas bet ku­ria­me so­de ar puokš­tė­je.

Puoš­ki­me sa­vo kraš­tą gė­lė­mis

B. Te­ko­rie­nės ma­žas gė­lių ūke­lis yra Var­nių se­niū­ni­jo­je ir yra ypač mėgs­ta­mas lan­ky­to­jų. Čia ga­li­ma ne tik pa­si­gė­rė­ti gė­lių įvai­ro­ve, bet ir įsi­gy­ti Bi­ru­tės ran­ko­mis su­kur­tų puokš­čių. Jų se­zo­nas pra­si­de­da nuo Mo­ti­nos die­nos. Tą die­ną puokš­tė­se tul­pės uži­ma pir­mą vie­tą. Mo­te­ris ti­ki­no, jog no­rin­čių įsi­gy­ti jos au­gi­na­mų ir švie­žiai ski­na­mų gė­lių ra­tas vis di­dė­ja.

„Žmo­nės šian­dien no­ri pa­pras­tu­mo, kva­po ir kad gė­lė kuo il­giau iš­si­lai­ky­tų va­zo­je. Tul­pė man sim­bo­li­zuo­ja mei­lę, gė­rį ir džiaugs­mą, ma­mų šyp­se­nas ga­vus jas. So­din­ki­me gė­les, rū­pin­ki­mės jo­mis, o jos at­si­dė­kos sa­vo gro­žiu. Puoš­ki­me sa­vo kraš­tą“, – tei­gė B. Te­ko­rie­nė.

Pa­ta­ri­mai gė­lių my­lė­to­jams

Pa­sak gė­lių au­gin­to­jos, gam­tos jė­gos – lie­tūs, ku­rie ga­li pū­dy­ti gė­les, ir vė­jai, ku­rie lau­žo jų stie­bus – yra di­džiau­si iš­ban­dy­mai Lie­tu­vos kli­ma­te. Taip pat pro­ble­ma ga­li tap­ti pe­liu­kai, ku­rie mėgs­ta su­grauž­ti svo­gū­nė­lius, ta­čiau Bi­ru­tė džiau­gia­si, kad kol kas su to­kiais sun­ku­mais ne­su­si­dū­rė.

Gė­lių au­gin­to­ja da­li­ja­si pa­ta­ri­mais, kaip iš­lai­ky­ti tul­pes svei­kas ir žy­din­čias:

• Nie­ka­da ne­sku­bė­ki­te pa­ša­lin­ti tul­pių la­pų po žy­dė­ji­mo. La­pai yra bū­ti­ni au­ga­lui, nes jie kau­pia mais­to me­džia­gas, rei­ka­lin­gas ki­tam žy­dė­ji­mo se­zo­nui. Pa­li­ki­te juos bent jau 6 sa­vai­tes po nu­žy­dė­ji­mo.
• Pa­ša­lin­ki­te apa­ti­nius la­pus, kai de­da­te tul­pes į va­zą, kad jie ne­su­kel­tų pu­vi­mo.
• Re­gu­lia­riai pa­kirp­ki­te ko­te­lių ga­liu­kus, kad tul­pės ga­lė­tų ge­riau pa­si­sa­vin­ti van­de­nį.
• Mer­ki­te tul­pes į šal­tą van­de­nį ir rin­ki­tės kuo švie­žes­nes gė­les.
• Skin­ki­te tul­pes esant pum­pu­ro sta­di­jai, kai tik pra­de­da ma­ty­tis spal­va – taip žie­dai il­giau iš­liks žy­din­tys.
• So­din­ki­te tul­pes ten, kur jas no­ri­te ma­ty­ti. Svar­bu, kad ne­bū­tų šla­pias dir­vo­že­mis ir svo­gū­nė­liai ne­su­pū­tų.