Telšiškiai savo sodyboje kuria nuostabų gamtos kampelį

Telšiškio Vladimiro ir jo žmonos sodyboje vietos atsiranda kiekvienam – apsilankiusiems draugams, čiulbančiam paukšteliui ar maisto ieškančiam gyvūnėliui. Retais augalais apsuptas gamtos kampelis savo grožiu bei tvarka traukia kiekvieno praeivio akį.
Vladimiras – puikus pavyzdys, kaip negailint laiko bei jėgų reikia mylėti gamtą. O gamta už suteiktą rūpestį atseikėja su kaupu – nuo riešutų, trešnių gausos linksta šakos, augmenija žavi savo vešlumu, grožiu bei ramybe.
Gausu paukščių
Sodų bendrijoje „Klevas“ esantį 12 arų sklypą Vladimiras pradėjo puoselėti dar 1979 m. Tuomet vietoje dabartinio grožio buvo tik didžiulė netvarka. Laikui bėgant, sklype iškilo namelis, sodų bendrijoje atsirado elektra, keliai, vandentiekis, vienas po kito pradėjo žaliuoti medžiai.
Net 15 m. Vladimiras buvo sodų bendrijos pirmininkas.
Dabartinis rezultatas – stulbinantis. Ant idealiai nupjautos vejos nematyti ne menkiausios piktžolės ar medžio šapelio, gėlynai nuravėti, išpuoselėti. Sakoma, jog paukščiai jaučia gerą vietą ir nuoširdų žmogų. Kone kieviename sodybos medyje, Vladimiro pagamintuose inkiluose, krykštauja paukščių šeimos. Neseniai sodybą paliko pečialinda (devynbalsinių šeimos paukščių gentis), kuri lizdelį buvo susisukusi giliai tujos krūme.
Visus sparnuočius Vladimiras ypatingai saugo nuo katinų – nori, kad jo augintiniai jaustųsi saugūs.
Ilgus metus sodyboje gyveno ir gausybė šikšnosparnių. Nešdamas malkas, Vladimiras tris jų aptiko malkinėje ir iš gailesčio nunešė į namelio rūsį. Netrukus šikšnosparnių prisiveisė tiek, kad jų kaimynystė pradėjo slėgti – telšiškiui teko imtis visų įmanomų būdų, kad šie žinduoliai paliktų sodybą.
Šeria gyvūnus
Vladimiras drauge su žmona gyvena Telšių mieste, į sodą atvyksta kas antrą dieną. Sklypas ribojasi su mišku, todėl su  šuniuku telšiškis išvaikščioja visus miško kampelius. Vasaromis Vladimiras mėgaujasi uogavimu, grybavimu.
Nupjautą žolę telšiškis džiovina žiemai, kad turėtų kuo šerti miško gyvūnus. Negaili jiems ir įvairių daržovių.
Ne kartą Vladimirui teko matyti po jo sklypą besiganančias stirnaites ar žiemą sniege įspaustas vilkų pėdas.
Telšiškių sklype žaliuoja gana reti medžiai – geltonasis, kamštinis, margalapis kleveliai, pieštukinis kadagys, įvairių  rūšių tujos.
Dalį augmenijos gamtininkas augina specialiai tam, kad galėtų apdovanoti draugus ar giminaičius.
Turi menininko gyslelę
Vladimiras – ne tik gamtos mylėtojas. Jam nesvetima ir meno gyslelė – namo sienas puošia jo paties tapyti paveikslai.
Ant vienos sienos puikuojasi telšiškio giminės medis, ant kitų – gamtos peizažai. Vienas įspūdingiausių paveikslų – lakūnas, patyręs žvalgybinio lėktuvo katastrofą.
Telšiškis prisipažįsta, jog jam labiausiai patinka tapyti gamtą.
 Vladimiras sako, jog tapyti niekur nesimokęs ir gabumų niekur nelavinęs, tačiau paveiksluose įamžinti vaizdai rodo, jog juos piešęs vyriškis yra talentingas.
Tačiau pomėgį tapyti gamtininkas teigia jau primiršęs – nebėra įkvėpimo.