Prieš metus, gruodžio 6-ąją minint Telšių miesto gimtadienį, buvusio Bernardinų vienuolyno ir Telšių kunigų seminarijos patalpose (Katedros a. 6) atsivėrė nauja muziejinė erdvė – Sakralinio paveldo ekspozicija. Tai dar vienas Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys, kurio vizija – saugoti ir pristatyti Žemaitijos sakralinį paveldą: per istorinius artefaktus ir sakralinės dailės kūrinius pasakoti Žemaitijos religinio gyvenimo istoriją.
Sakralinės ekspozicijos įkūrimo idėjos autorė buvo ankstesnioji muziejaus direktorė Elvyra Spudytė. Atėjus vadovauti Evai Stonkevičienei, šis muziejinės erdvės įkūrimo sumanymas vystėsi toliau. Geresnės vietos nei autentiškos buvusio vienuolyno ir seminarijos patalpos sakralinio paveldo muziejui sumanyti turbūt nebuvo įmanoma. Bendradarbiaujant kartu su Telšių vyskupijos kurija, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ir Žemaitijos regiono parapijomis pradėta ruošti Sakralinio paveldo ekspozicija. Norint pritaikyti esamas erdves muziejaus veiklai ir įkurdinti pirmuosius eksponatus, teko gerokai paplušėti. Muziejaus įkūrimo darbai nuo kosmetinio remonto ir apdailos, apsaugos sistemos užtikrinimo iki gerai apgalvoto muziejinio pasakojimo sukūrimo užtruko apie metus.
Lankytojams duris atvėrusioje Sakralinio paveldo ekspozicijoje jau surengta apie keliolika teminių parodų ir renginių, suorganizuota arti šimto ekskursijų, o kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį muziejinėje erdvėje telšiškiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti nemokamai.
Paminėtinas Europos muziejų nakčiai skirtas vakaro renginys – diskusija apie votus su dr. Liepa Griciūte-Šverebiene ir menininke, juvelyre Asta Šimkevičiene.
Ypatingo dėmesio sulaukė Visų Šventųjų dienai įprasminti laidojimo tradicijas pristatanti paroda, kurioje lankytojai turėjo progą išvysti ir seniausių, tūkstantmečius skaičiuojančių, Žemaitijos palaidojimų artefaktus, ir unikalius XIX a. laidojimo užtiesalus. Muziejuje taip pat pristatytos ne tik sakraliniam paveldui, bet ir Telšių miesto, Lietuvos istorijai skirtos parodos. Vienos svarbiausių – Telšių miesto privilegijos, seniausio žinomo Vilniaus miesto panoraminio plano eksponavimas ir kiti.
Muziejus didžiuojasi pavasarį ekspoziciją papildžiusia išskirtine muziejaus vertybe – XVII a. 1 p. nežinomo flamandų dailininko paveikslu „Nuėmimas nuo kryžiaus“. Anksčiau Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijoje dar nerodytas paveikslas – visos Lietuvos dailės paveldo vertybė, sulaukusi didelio specialistų ir visuomenės dėmesio. Muziejuje eksponuojama ir daugiau XVII–XVIII a. dailės kūrinių, kurių dalis – reikšmingi visai šaliai ir neturintys analogų. Paminėtina muziejinėje erdvėje eksponuojama senoji XVIII a. Žemaičių Kalvarijos krikštykla, barokinės auksakalystės ir tekstilės dirbiniai, auksakalio K. J. Štapelerio kūrybos palikimas. Pristatomos ir seniausios (1704 m.) muziejuje saugomos medinės skulptūros – Angelai, eksponuojama turtinga tradicinės liaudies skulptūros kolekcija. Galima pamatyti ir apžiūrėti garsių Europos ir Lietuvos stebuklingų atvaizdų kartotes, susipažinti su unikaliomis bažnytinėmis procesijomis ir jų atributais.
Žemaičių muziejus „Alka“ siekia, kad sakralinis paveldas pritrauktų lankytojus ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl kultūrinės, istorinės vertės, kuri neabejotinai yra svarbi ir reikšminga visiems. Kartu su Žemaičių vyskupystės muziejaus atvėrimu Varniuose per sakralinio paveldo vertybes planuojama stiprinti senosios Lietuvos istorijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros pažinimą, priminti, jog būtent krikščioniška tradicija į Žemaitijos kraštą atnešė ne tik švietimą, bet ir didžiausius bei reikšmingiausius kultūros ir dailės paminklus.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.