Lapkričio 30-ąją vykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje valdančiųjų balsų dauguma nuspręsta pradėti žemės sklypų pirkimo būsimajam Pramonės parkui procedūras. Tačiau apie tai, kad toks sprendimas labai skubotas ir keliantis daug abejonių, mano beveik pusė telšiškių politikų.
Aistas MENDEIKA
Apie Pramonės parko Telšiuose kūrimą kalbama jau daugiau kaip dešimtmetį. Dar 2008-aisiais Telšių miesto bendrajame plane buvo numatyta pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorija netoli Degaičių bei kelio Šiauliai–Palanga.
Dabartinė valdžia ėmėsi konkrečių veiksmų. Šių metų balandį Savivaldybė gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštą, kuriame surašytos rekomendacijos, ką Savivaldybė turėtų padaryti norėdama įkurti Telšiuose Pramonės parką. Vadovaudamiesi šiuo raštu politikai po karštų ginčų vis dėlto nusprendė išpirkti iš privačių savininkų 24 žemės sklypus, esą būsimajam Pramonės parkui bus lengviau gauti valstybei svarbaus objekto statusą.
Prasidėjus Tarybos narių diskusijoms dėl sklypų pirkimo, pirmiausia savo abejones išsakė opozicijos atstovai. Anot opozicijos lyderio Algirdo Bacevičiaus, Pramonės parkas dabar Telšiams nereikalingas, o žemės sklypų pirkimas gali būti paprasčiausias noras pelningai „iškišti“ niekam nereikalingus sklypus.
„Kodėl Tarybos nariams pateikiamas nuasmenintas sklypų savininkų sąrašas? Norėčiau pamatyti savininkų pavardes. Manau, kad galbūt atsiras pažįstamų pavardžių. Gal sklypai priklauso kokiems nors politikų draugams ar artimiesiems“, – teigė A. Bacevičius.
Kai kuriems kitiems Tarybos nariams pasirodė keista, kad kažkodėl labai veržiamasi parko kūrimą pradėti nuo sklypų pirkimo. Kilo klausimas, ką su jais Savivaldybė darys, jei parko įkurti nepavyks? Be to, kodėl reikia pirkti sklypus nežinant, kokia parkui numatytoje teritorijoje yra žemė, koks gruntas.
Pasak Savivaldybės vicemero Almanto Lukavičiaus, Savivaldybei iš privatininkų išpirkus sklypus būtų lengviau gauti valstybei svarbaus objekto statusą. Tai suteiktų daugiau galimybių ieškant finansavimo šaltinių ir palengvintų parko kūrimą.
„Su daugeliu žemės sklypų savininkų jau kalbėjome, jie sutinka leisti padaryti ir geologinius tyrimus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija irgi rekomenduoja pirmiausia įsigyti žemės sklypus ir tada prašyti, kad parkui būtų suteiktas valstybei svarbaus objekto statusas“, – sakė A. Lukavičius.
Tačiau abejojantys sklypų pirkimo būtinumu Tarybos nariai irgi turi savų argumentų. Tarybos nario Sauliaus Urbono nuomone, pirkti sklypus, išleisti biudžeto pinigus nežinant, kas bus po to, neracionalu.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte parašyta atvirkščiai, nei teigia sklypų pirkimo iniciatoriai – pirmiausia reikia padaryti geologinius tyrimus. Jei gruntas tinkamas, tada galima pradėti galvoti apie tolesnius darbus. Sklypų pirkimas ministerijos rekomendacijose yra tik vienas iš reikalingų „namų darbų“, bet ne svarbiausias“, – kalbėjo S. Urbonas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte teigiama: „Pramonės parkui steigti svarbi sąlyga yra sklypų tinkamumas pramonės teritorijai vystyti. Galimybių studijoje pateikta informacija rodo, jog investicijoms pateiktuose sklypuose nėra atlikti geologiniai tyrimai, tai yra nėra aiškus gruntinio vandens lygis, dirvožemio sudėtis. Tinkamas dirvožemis yra būtina sąlyga norint teritorijoje statyti gamybinius pastatus ir vykdyti gamybinę veiklą, todėl siūlytina pirmiausia atlikti minėtus tyrimus ir tik tada įtraukti teritoriją į pramonės parko ribas. Kitu atveju išlieka rizika, kad į pramonės parko ribas gali būti įtraukta teritorija, kurios gruntas netinkamas.“
Vadovaudamasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštu, tačiau šiek tiek kitaip jį traktuodamas, savo kolegas neskubėti pirkti sklypus ragino Tarybos narys S. Urbonas.
„Kita vertus, gal labiau reikėtų pagalvoti, kaip pritraukti investuotojus į jau esančias pramonines teritorijas. Juk turime vietos buvusių kareivinių teritorijoje, taip pat viena Telšių įmonė parduoda savo teritoriją, kurioje jau yra sutvarkyta visa infrastruktūra. Gal toks variantas būtų geresnis nei naujo Pramonės parko kūrimas?“ – svarstė S. Urbonas.
Vis dėlto žemės sklypų pirkimo šalininkų Savivaldybės taryboje buvo daugiau, todėl priimtas sprendimas pradėti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
„Niekas sklypų savininkams nemokės tiek, kiek jie prašys. Bus turto vertintojai, jie įvertins kiekvieną sklypą. Svarbiausia, kad kiekvieno sklypo pirkimui turės pritarti Taryba, be Tarybos narių niekas nebus daroma“, – guodė vicemeras A. Lukavičius.
Sprendimui pradėti sklypų pirkimą pritarė 15 Tarybos narių, 5 susilaikė, o 2 balsavo „prieš“.
Loading ...
Mane labiausia stebina tie tarybos nariai, kurie „susilaiko” balsuojant. Turi būti tik du balsavimo variantai: „už” arba „prieš”, o jei balsuoti nenori, tai nusišalini nuo tos procedūros visiškai. Tai yra abejojantys tarybos nariai, kurie net abejoja, ar jis yra tarybos narys. Sklypų pirkimas yra eilinė politinių gaujų afera, tokia pat, kaip rupšio plytų krūvos, pirkimas, kuri buvo vadinama namu ir dabar baigia sugriūti, kaip ir su autobuso parko pardavimas, kai kažkas labai gerai uždirbo, o dabar autobusų parkas nuomoja trąšų sandėlį ir moka kaip už viešbutį „Kempinsky” ir t.t. Kiek Telšių rajono žmonės dar kentės ir taikysis su šitais sukčiais?
Jooo, rupšio plytų krūvą buvo geriausia prekė ever. Ziuresim ar kas ji pajėgs perspjauti