Ge­riau­sias lie­tu­viš­kas vy­nas – iš Že­mai­ti­jos sos­ti­nės

Tel­šiš­kiai vyn­da­riai Jo­lan­ta ir Egi­di­jus Kaub­riai gar­si­na Že­mai­ti­jos sos­ti­nę pa­čių pa­ga­min­tu juo­dų­jų ser­ben­tų vy­nu „Ba­jo­riš­kas“. 2022-ai­siais Lie­tu­vos vy­no čem­pio­na­te jis pri­pa­žin­tas ge­riau­siu lie­tu­viš­ku pu­siau sau­su-pu­siau sal­džiu juo­dų­jų ser­ben­tų vy­nu, o šie­met Zyp­lių dva­re vy­ku­sio­je jau­no vy­no šven­tė­je „Ža­lias vy­nas“ šis gė­ri­mas vėl pri­pa­žin­tas ge­riau­siu.

Ais­tas MEN­DEI­KA

Pa­sak vyn­da­rės J. Kaub­rie­nės, vyn­da­rius vie­ni­jan­čios Lie­tu­vos so­mel­jė aso­cia­ci­jos ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės vyn­da­rių aso­cia­ci­jos ren­gia­muo­se čem­pio­na­tuo­se vy­nas de­gus­tuo­ja­mas ne šiaip sau jį gurkš­no­jant.

„Drau­gas, pa­ra­ga­vęs na­muo­se pa­ga­min­to vy­no, drau­giš­kai, ne­no­rė­da­mas įžeis­ti ga­li pa­sa­ky­ti, kad vy­nas ge­ras. Čem­pio­na­tuo­se vy­ną ver­ti­na di­de­lę pa­tir­tį tu­rin­tys eks­per­tai. Ver­ti­na­mas ne tik vy­no sko­nis, bet ir po­sko­nis, kva­pas, spal­va bei daug ki­tų sa­vy­bių. To­dėl tai, kad mū­sų vy­nas ir per­nai, ir šie­met pri­pa­žin­tas ge­riau­siu lie­tu­viš­ku ati­tin­ka­mos ka­te­go­ri­jos vy­nu, mums yra la­bai reikš­min­ga“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė J. Kaub­rie­nė.

Per­nai vy­ku­sia­me Lie­tu­vos vy­no čem­pio­na­te ver­tin­ti bu­vo pa­teik­ta per 70 įvai­rių vy­nų.

Tel­šiš­kiai J. ir E. Kaub­riai na­mo par­si­ve­žė dip­lo­mą už ge­riau­sią lie­tu­viš­ką juo­dų­jų ser­ben­tų vy­ną.

Kas­met lapk­ri­tį or­ga­ni­zuo­ja­ma tra­di­ci­nė vyn­da­rių šven­tė „Ža­lias vy­nas“ Zyp­lių dva­re Ša­kių ra­jo­ne. Šie­met iš jos J. ir E. Kaub­riai ir­gi su­grį­žo su ap­do­va­no­ji­mu – jų pa­ga­min­tas „Ba­jo­riš­kas“ vy­nas vėl pri­pa­žin­tas ge­riau­siu. Šie­met šia­me kon­kur­se bu­vo pa­teik­ti 26 vy­nai pa­gal ke­tu­rias ka­te­go­ri­jas.

„Zyp­lių dva­re ren­gia­mos šven­tės ski­ria­mos jau­nam vy­nui, kon­kur­se da­ly­vau­ja tik šie­met pa­ga­min­ti vy­nai, ku­rie bran­din­ti ne dau­giau kaip tris mė­ne­sius. Ki­taip toks vy­nas dar va­di­na­mas bo­žo­lė. Tai, kad mū­sų „Ba­jo­riš­kas“ vy­nas vėl bu­vo įver­tin­tas kaip ge­riau­sias juo­dų­jų ser­ben­tų vy­nas, mums, vyn­da­riams, yra di­džiu­lė pa­ska­ta, di­džiu­lis įver­ti­ni­mas“, – kal­bė­jo J. Kaub­rie­nė.

Anot J. Kaub­rie­nės, vyn­da­rys­tė ta­po šei­mos po­mė­giu. Vie­ni mez­ga ko­ji­nes, ki­ti dro­ži­nė­ja šauk­štus, o dar ki­ti – ga­mi­na vy­ną.

„Vyn­da­rys­te mes jau už­sii­ma­me šeš­tus me­tus. Tai la­bai už­kre­čian­tis da­ly­kas: kai pra­de­di, ne­be­ga­li su­sto­ti. Juo la­biau kad rei­kia rū­pin­tis ne tik pa­čiu vy­no ga­my­bos pro­ce­su, bet ir tin­ka­mo­mis uo­go­mis ar vai­siais. At­ran­di tą to­kį „cin­ke­lį“ ir pra­de­di eks­pe­ri­men­tuo­ti, to­bu­lė­ti. Ma­no se­ne­liai taip pat ga­mi­no vy­ną, to­dėl sa­vą­jį juo­dų­jų ser­ben­tų vy­ną pa­va­di­no­me „Ba­jo­riš­kas“. Mat se­ne­liai bu­vo ba­jo­rai, o vy­no eti­ke­tę puo­šia ba­jo­riš­kas her­bas“, – pa­sa­ko­jo J. Kaub­rie­nė.

Pa­sak vyn­da­rės, pra­džio­je te­ko pa­ra­gau­ti dau­ge­lio vy­no rū­šių, te­ko sve­čio tei­sė­mis da­ly­vau­ti ir vy­no šven­tė­je Zyp­lių dva­re, kur pa­kvie­tė ki­tas vyn­da­rys. Tai tel­šiš­kiams pa­li­ko di­džiu­lį įspū­dį.

„Šven­tė­je da­ly­va­vo di­de­lis bū­rys vyn­da­rių. Bu­vo daug įvai­rių vy­no rū­šių. Ta­čiau tik la­bai ma­ža da­lis vyn­da­rių sa­vo pa­ga­mi­na­mą pro­duk­ci­ją par­duo­da. Ir vie­na, ir ki­ta aso­cia­ci­ja vie­ni­ja bū­tent to­kius „ma­žus“ vyn­da­rius, ku­rių pa­ga­min­tų vy­nų ne­ra­si­me jo­kio­je par­duo­tu­vė­je. Pa­ra­ga­vę itin aukš­tos ko­ky­bės lie­tu­viš­kų vy­nų, ne­be­no­rė­jo­me ir žiū­rė­ti į par­duo­tu­ves. Taip ir nu­spren­dė­me pa­tys už­siim­ti vyn­da­rys­te. O uo­gų sko­nių įvai­ro­vė yra be­ga­li­nė. Be to, kaip mes sa­ko­me, na­mi­nis vy­nas yra ir mais­tas, ir vais­tas. Vi­sos uo­gos iš­lai­ko sa­vo mais­tin­gą­sias sa­vy­bes. Re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti na­muo­se rau­gin­tus ko­pūs­tus. Mes re­ko­men­duo­ja­me ger­ti ge­rą na­mi­nį vy­ną. Dėl svei­ka­tos“, – tei­gė J. Kaub­rie­nė.

Pa­ti­kus pir­ma­jam pa­ga­min­tam vy­nui, J. ir E. Kaub­riai sa­vo po­mė­giu už­siė­mė ir to­liau, įsto­jo į vyn­da­rių aso­cia­ci­ją. Pa­sak J. Kaub­rie­nės, va­žiuo­jant į ko­kį nors aso­cia­ci­jos ren­gi­nį, jau rei­kia vež­tis sa­vo vy­ną, o kad ne­bū­tų gė­da jį pa­ro­dy­ti, rei­kia tin­ka­mai api­pa­vi­da­lin­ti. Taip pra­si­dė­jo rū­pes­čiai dėl eti­ke­čių pa­ga­mi­ni­mo, vy­no iš­pils­ty­mo į bu­te­lius, pa­va­di­ni­mų su­gal­vo­ji­mo ir t. t.

Nors in­for­ma­ci­ją apie pa­grin­di­nius vy­no ga­my­bos pro­ce­sus ne­sun­kiai ga­li­ma su­ras­ti in­ter­ne­te, vis dėl­to kiek­vie­nas vyn­da­rys tu­ri sa­vų pa­slap­čių. Ta­čiau tel­šiš­kė vyn­da­rė J. Kaub­rie­nė vie­ną vis dėl­to ga­li at­skleis­ti – itin kruopš­tus, nuo­sek­lus dar­bas. Jis pra­si­de­da jau so­de, pla­nuo­jant so­di­ni­mą, at­ren­kant tin­ka­mų uo­gų rū­šis, jas užau­gi­nant bei pa­ruo­šiant vy­no ga­my­bai.