Po truputį ima ryškėti Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo ateitis. Visą vasarą ties optimizavimo planu dirbusi Savivaldybės administraciją pateikė tris kultūros įstaigų pertvarkos variantus. Pagal pirmąjį, nuo kitų metų liktų tik vienas Telšių rajono kultūros centras su keturiais filialais ir septyniomis nutolusiomis darbo vietomis (kultūros darbuotojai, aptarnaujantys toliau nuo centro esančias gyvenvietes, – red.). Pagal antrą variantą, kurį pasiūlė patys kultūros darbuotojai, išliktų šeši savarankiški kultūros centrai su dešimčia nutolusių darbo vietų. Trečiu variantu siūloma palikti penkis savarankiškus kultūros centrus ir dešimt nutolusių darbo vietų.
„Visi trys variantai – tai projektai, kuriuos dar gryninsime diskutuodami, – „Telšių ŽINIOMS“ pabrėžė Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas.
– Kai surinksime visus duomenis, išspręsime teisinius klausimus, finansavimą, šie projektai bus viešai pristatomi ir svarstomi kiekvienoje seniūnijoje. Gali būti, kad bediskutuojant atsiras ir ketvirtas kultūros centrų optimizavimo variantas.“
Vicemero teigimu, šiuo metu darbo grupė itin karštai ginčijasi dėl 2 ir 3 optimizavimo variantų. Pagal antrą, kultūros darbuotojų pasiūlytą variantą, būtų paliekami šeši savarankiški kultūros centrai: Telšių, Nevarėnų (aptarnautų Buožėnus), Ryškėnų (aptarnautų Žarėnus), Viešvėnų (aptarnautų Degaičius), Varnių (aptarnautų Janapolę) ir Luokės. Pagal trečią pasiūlymą, liktų Telšių (aptarnautų Ryškėnus, Degaičius ir Viešvėnus), Nevarėnų (aptarnautų Buožėnus), Varnių (aptarnautų Janapolę, Pavandenę, Žarėnus), Luokės (aptarnautų Upyną, Viekšnalius (iki Dienos centro įsteigimo) ir Tryškių (aptarnautų Ubiškę) kultūros centrai.
Telšių mieste ir rajone savivaldybės finansuojami veikia 11 kultūros centrų, 1 viešoji biblioteka su 28 filialais, 1 teatras ir 1 muziejus su atskirai veikiančiomis ekspozicijomis. 11 Telšių rajono kultūros centrų santykinai aptarnauja 45 625 gyventojus. Palyginti su kitais rajonais mūsų rajono įstaigų tinklas gerokai didesnis, plg. 8 Mažeikių rajono kultūros centrai – 43 440 gyventojų, 6 Kėdainių rajono kultūros centrai – 52 123 gyventojai.
„Vienas iš klausimų, kam priskirti toliau nuo centro esančias gyvenvietes aptarnaujančius kultūros darbuotojus (taip vadinamas nutolusias darbo vietas, – red.), – kalbėjo P. Kuizinas. – Vienas iš galimų variantų – šių darbuotojų pavaldumą perduoti seniūnijoms, taip pat seniūnijoms būtų atiduoti ir kultūros centro pastatai bei turtas. Seniūnai kartu su bendruomenėmis galėtų patys spręsti, kokius renginius organizuoti, koordinuoti kultūrinę seniūnijos veiklą. Mano manymu, taip būtų žymiai geriau, nes dabar kaimiškose teritorijose atsiranda vis daugiau naujų iniciatyvų, bendruomenių renginių, prie kurių organizavimo kultūros centrai dažnai net neprisideda. Kokybiškai ir žiūrovų gausumu šie renginiai kartais lenkia net kultūros centrų organizuotus renginius.“
Telšių rajono savivaldybės kultūros įstaigose dirba 210 darbuotojų. Iš jų 145 yra kultūros ir meno darbuotojai, 65 – aptarnaujantis personalas. Iš viso etatų kultūros įstaigose – 184,25, iš jų kultūros ir meno – 123,75, aptarnaujančio personalo – 60,5 etato.
Iš 145 Telšių rajono savivaldybės kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų 110 turi kultūros srities išsilavinimą; 35 turi kitos srities išsilavinimą. 71 darbuotojas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 24 darbuotojai – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą; 50 darbuotojų – aukštesnįjį ir žemesnį išsilavinimą. Pagal amžių – 4 darbuotojai yra jaunesni nei 25 m., 65 darbuotojai yra nuo 25 iki 45 m., 73 – nuo 45 iki 65 m., 3 – vyresni nei 65 m.
Pasirenkant tinkamą optimizavimo variantą, anot P. Kuizino, labai svarbu nesugriauti to, kas jau yra sukurta. Kitas tikslas – išspręsti kultūros darbuotojų darbo užmokesčio klausimą.
„Mes turime labai didelį politinį norą padidinti arba suteikti galimybę kultūros darbuotojams uždirbti normalų atlyginimą, – kalbėjo vicemeras. – Tikslaus atsakymo, kaip tai padarysime, kol kas neturime. Tačiau svarstoma galimybė sudaryti sąlygas gabiam ir norinčiam dirbti specialistui pačiam pasididinti darbo užmokestį priedais. Būtų nustatytas tam tikras bazinis atlyginimas, o po to kiekvienas kultūros darbuotojas už atliktus darbus galėtų gauti priedus. Pavyzdžiui, Luokėje yra kolektyvas „Šatrija“. Jo vadovas, suderinęs grafikus, galėtų suburti dar vieną kolektyvą, tarkim, Upynoje. Už antrą kolektyvą jis gautų priedą prie algos.“
Įstaigoms išlaikyti (darbo užmokestis, ūkio lėšos, veiklos finansavimas) nuo 2009 iki 2013 m. Telšių rajono savivaldybė vidutiniškai per metus skiria 4 mln. Lt biudžeto lėšų. Didžiausia Savivaldybės skiriamų lėšų dalis, vidutiniškai 84 proc. per metus, tenka darbo užmokesčiui. Pvz., 2013 m. įstaigoms išlaikyti skirta 4,149 mln. Lt, iš kurių darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms – 3,439 mln. Lt, infrastruktūrai išlaikyti – 534,1 tūkst. Lt, kultūrinei veiklai organizuoti – tik 175,7 tūkst. Lt.
Didesnius atlyginimus bei geresnį finansavimą darbuotojai galėtų gauti dalyvaudami projektinėje veikloje. „Modelis turėtų būti panašus į dabartinį rajono sporto finansavimą, – kalbėjo P. Kuizinas. – Sporto veiklai organizuoti kasmet iš Savivaldybės skiriame 200 tūkst. Lt. Sporto taryba šiuos pinigėlius išskirsto keturioms dešimtims sporto klubų. Taip ir čia, Savivaldybė savo biudžete numatytų 200–300 tūkst. Lt, kuriuos rajono kultūros centrai galėtų išsidalyti rašydami projektus. Taigi, atsirastų dar vienas motyvas kultūros darbuotojams dirbti, nes taip jie galėtų gauti papildomai pinigų.“
Rajone veikia platus kultūros centrų tinklas, kurį sudaro atskiri juridiniai vienetai, turintys savo administracijas, reikalaujančias finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Dėl administracinės naštos (ypač mažųjų kultūros centrų) dažnai nelieka laiko kultūrinei veiklai organizuoti.
Pastaruoju metu daugėja vietinių iniciatyvų: kultūros procesuose aktyviai dalyvauja bendruomenės, seniūnijos, ugdymo įstaigos, nevyriausybinės ir kitos organizacijos, menininkai, kūrėjai. Neišvengiamai mažėja savivaldybės kultūros įstaigų teikiamų paslaugų poreikis.
Planuojama, kad Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo optimizavimo klausimas viešam svarstymui bus pateikiamas rugsėjo mėnesį.
Loading ...
