Sparčiai europėjanti Lietuva vejasi patyrusias pasaulio šalis: diegia įvairias naujoves ir jas taiko kasdieniniame gyvenime. Kasmet šalyje vis daugiau dėmesio skiriama keturkojams mūsų šeimų nariams. Vos prieš gerą dešimtmetį diskusijų apie gyvūnų teises ar specialius jų sekrementų surinkimo konteinerius mažai girdėta. O šiandien šie klausimai tapę gana aktualūs. Visgi vienas rebusas – gyvūnų laidojimas – dar nėra išspręstas. Nugaišusį augintinį įprasta pakasti bet kurioje vietoje: po medžiu miške ar sode, dažnai – net daugiabučio namo kieme. Vilniaus miesto savivaldybėje prieš porą metų įrengtos gyvūnų kapinės. Ar tokių reikėtų ir Telšiuose?
Gyvūnus privaloma registruoti
Telšių rajono savivaldybės patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklėse gyvūnų savininkams numatytas reikalavimas registruoti šunis bei kates ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavos mokestį į rajono biudžetą.
Telšių mieste keturkojus registruoja SĮ Telšių butų ūkis. Nuo 2007-ųjų iki šių metų liepos 1 d. užregistruoti 352 šunys ir 66 katinai.
Telšių butų ūkio darbuotoja Dalia Normanienė informavo, jog už daugiabučiame name laikomo šuns registraciją imamas 8 Lt vienkartinis ir 3 Lt mėnesinis mokestis. Privačiuose namuose šunis auginantys telšiškiai moka tik vienkartinį registracijos mokestį.
Už katino registraciją reikia mokėti 3 Lt, mėnesinio mokesčio nėra nei už privačiuose, nei už daugiabučiuose namuose laikomus katinus.
Telšių butų ūkio darbuotojos teigimu, gyventojai šunis ir katinus registruoja pasyviai: iš daugiabučio namo apytiksliai tik du keturkojus.
Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklės daugiabučių namų butuose leidžia laikyti tik vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Šuniukų arba kačiukų vadas bute leidžiama laikyti iki 4 mėn. amžiaus.
Gyvūnų laidojimo tvarkos reikalavimai
Oficialiai Telšių mieste laikoma 418 šunų ir katinų, tačiau realybėje naminių gyvūnų skaičius yra keletą ar keliolika kartų didesnis: ne visi keturkojus registruoja, be to, auginama ir kitokių gyvūnėlių. Anksčiau ar vėliau jie nugaišta – ne tik dėl senatvės, bet ir nualinti įvairiausių ligų. Lietuvoje nudvėsusius gyvūnus įprasta užkasti bet kurioje vietoje, dažnai – net daugiabučio namo kieme. Ant keturkojo kapo kiemuose pastatoma net kryželių ar kitų simbolinių ženklų.
Kartais nugaišę augintiniai išmetami net į konteinerį. O jei gyvūnas sirgo pasiutlige, kita užkrečiama liga?
Būtina žinoti, jog šalyje galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimai. Čia gyvūnais augintiniais apibrėžiami šunys, katės, graužikai, driežai, gyvatės, vėžliai, varlės, žuvys ir paukščiai, laikomi estetiniams ar bendravimo poreikiams tenkinti.
Minėtuose reikalavimuose numatyta speciali augintinių laidojimo tvarka: gaišenos turi būti perdirbtos ir sudegintos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ir deginimo įmonėje arba tiesiog sudegintos be perdirbimo. Taip pat gali būti deginamos specialiame gyvūnų gaišenų krematoriume, o pelenai saugomi urnose, užkasami privačioje valdoje, išbarstomi arba užkasami institucijų nustatyta tvarka įteisintoje teritorijoje. Tokios teritorijos, t. y. gyvūnų kapinių, Telšių rajone nėra.
Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimai privačiose valdose gyvenantiems asmenims leidžia nudvėsusius keturkojus laidoti savo valdose. Tiesa, liepiama parinkti nuo pastatų ir vandens telkinių atokesnę vietą, kurioje nėra paviršinių gruntinių vandenų.
O kur savo augintinių gaišenas palaidoti daugiabučiuose gyvenantiems asmenims? Šie žmonės tikriausiai galėtų pasiremti Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų 6 punktu, kuriame teigiama: „Užkasti gaišenas galima individualiose arba grupinėse duobėse. Duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos (-ų), būtų ne mažesnis kaip 1 metras.“ Tiesa, perskaičius šį punktą, lieka neaišku, ar duobes galima kasti kur tik norima.
Lėšų kapinėms nėra
Kad reikia augintinių kapinių, pritaria gyvūnų gerovę sergintis Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas. Jis prisiminė, jog dar prieš kelerius metus svarstyta Telšiuose įrengti ne tik gyvūnų kapines, bet ir jų prieglaudą bei viešbutį, vedžiojimo ir treniruočių aikšteles. Specialistas sakė, kad sumanymai liko nerealizuoti ir nežinia, kada bus įgyvendinti dėl lėšų stokos.
Žemaitijos sostinėje nėra net gyvūnų prieglaudos. Tad ką ir kalbėti apie kapines, kurioms, kaip minėjo R. Račkauskas, būtina rengti detalųjį planą, palikti vietos sanitarinei zonai… Tiesa, kitas mažas žingsnelis jau žengiamas: pasak pašnekovo, netrukus prie daugiabučių Telšių namų bus iškabinti gyvūnų sekrementų surinkimo konteineriai. Vieno kaina – 450 Lt. Jei šalia konteinerių gyventojams būtų padėti suyrantys maišeliai, konteinerio turinį būtų galima vežti į dumblo apdorojimo aikšteles ar pūdyti kitais būdais. Bet suyrančių maišelių nebus, nes, anot specialisto, žmonės juos tiesiog pasiimtų savoms reikmėms.
Pasiutligė Telšiams negrūmoja
Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Abromavičius teigė, jog visuomenės sveikatos centrai teikia informaciją, koordinuoja tik pasiutligės imunoprofilaktiką, kuri yra atliekama, kai žmogus buvo apseilėtas gyvūnų.
„Telšių visuomenės sveikatos centras pritaria, kad mieste turėtų būti įsteigta gyvūnų laidojimo vieta“, – sakė D. Abromavičius. O Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas mano, jog gyvūnų kapinės Telšiuose nėra reikalingos, nes tai viso labo – tik mados reikalas. „Nugaišusius gyvūnus sunaikina Rietavo utilizacijos tarnyba, gyventojai augintinį gali pasilaidoti ir po obelimi, ir jokios įstaigos dėl to tikrai nepyks“, – tvirtino jis.
Pasak Z. Nevardausko, palaidojus net pasiutlige sirgusį šunį, grėsmė nekyla, nes šis virusas nėra agresyvus. Be to, Telšių rajone pasiutligė neužfiksuojama jau 3 ar 4 metus.
Loading ...
