Aud­ro­nė kny­gas pri­ke­lia ant­ram gy­ve­ni­mui

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ei­gir­džių fi­lia­lo pa­tal­pas pa­puo­šė mo­ky­to­jos Aud­ro­nės Ba­gu­žie­nės dar­bų pa­ro­da. Ša­lia pe­da­go­gės kū­ri­nių pui­kiai įsi­tai­sė ir jos mo­ki­nės Bri­gi­tos Da­jo­rai­tės rank­dar­biai.

Dar­bais, pa­puo­šu­siais Ei­gir­džių bib­lio­te­ką, džiau­gia­si vyr. bib­lio­te­ki­nin­kė Ade­lė Ži­ta­vec­kie­nė.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

A. Ba­gu­žie­nę me­nas ly­di nuo pat vai­kys­tės. Kū­ry­bin­go­je ap­lin­ko­je užau­gu­si mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog ši sri­tis jai nie­ka­da ne­bu­vo sve­ti­ma – tė­ve­lis bu­vo liau­dies meist­ras, ma­ma taip pat mė­go rank­dar­bius.

Ei­gir­džių mo­kyk­lo­je Aud­ro­nė iš­dir­bo 30 me­tų – dės­tė vai­kams dai­lę ir tech­no­lo­gi­jas bei geog­ra­fi­ją. Už­da­rius šią ug­dy­mo įstai­gą dar­bą tę­sia Ei­gir­džių die­nos cent­re – dir­ba vai­kų užim­tu­mo mo­ky­to­ja.

Šian­dien bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja­mos dvi pe­da­go­gės su­kur­tų dar­bų pa­ro­dos: va­ka­ro mi­nia­tiū­ros – „Įk­vėp­ti nau­jam gy­ve­ni­mui“, ir dar­bai, at­gi­mę iš se­nų kny­gų, – „Šil­ti po­kal­biai“.

Sa­vo me­no dar­bams su­kur­ti iš­ra­din­go­ji Aud­ro­nė su­ma­nė pa­nau­do­ti se­nas, mo­kyk­lo­je daug me­tų gu­lin­čias nu­ra­šy­tas kny­gas. Iš jų kruopš­čio­se ran­ko­se gi­mė įvai­riau­si kū­ri­niai: gra­žiau­sios gė­lės, tor­tai, va­zos, puo­de­liai ir kt.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, grau­du žiū­rė­ti, kiek mo­kyk­lo­je gu­li ne­be­rei­ka­lin­gų kny­gų, vie­nos jau se­nos, nu­blu­ku­siais vir­še­liais, ki­tos vi­siš­kai nau­jos, gal nė sy­kio dar neat­vers­tos, kve­pian­čios spaus­tu­ve.

Mo­ky­to­jos idė­ja – pri­kel­ti kny­gas ant­ram gy­ve­ni­mui ir gi­mu­siais dar­bais pa­puoš­ti erd­vę. Lanks­ty­da­ma kny­gas kū­rė­ja žvilg­te­li, kas jo­se ra­šo­ma. Su­si­mąs­to, kas lie­tė šią kny­gą, kas ją skai­tė, kiek pirš­tų at­spau­dų jo­se pa­lik­ta – kiek­vie­na kny­ga su sa­vo is­to­ri­ja. Pe­da­go­gė at­vi­ra­vo, jog ne iš vi­sų kny­gų pa­vyks­ta iš­gau­ti no­ri­mą kū­ri­nį, bū­na ir taip, jog daug pa­dir­bė­jęs su­pran­ti, kad ne­pa­vyks su­kur­ti to, ką pla­na­vai.

Trau­kia akį ir ki­ti ša­lia eks­po­nuo­ja­mi Aud­ro­nės dar­bai – va­ka­ro mi­nia­tiū­ros. Juo­se taip pat la­bai kū­ry­bin­gai įkom­po­nuo­ti se­nų kny­gų la­pai, o ant kiek­vie­no dar­be­lio nu­tū­pę jos taip my­li­mi dru­ge­liai, ku­rių spar­ne­liai ją ly­di vi­są gy­ve­ni­mą.

Nes­ve­ti­ma Aud­ro­nei ir at­vi­ru­kų kū­ry­ba, mez­gi­mas vir­ba­lais, taip pat ji už­sii­ma daik­tų de­ko­ra­vi­mu, ku­ria įvai­rias dė­žu­tes krikš­ty­noms, gim­ta­die­niams bei ki­toms pro­goms…

„Idė­jų tu­riu la­bai daug, tik vis lai­ko trūks­ta, kaip vis­ką su­spė­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

La­bai šil­tai pe­da­go­gė at­si­lie­pė apie sa­vo mo­ki­nę Bri­gi­tą, ku­ri taip pat bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja dar­be­lius. Mer­gai­tė la­bai su­si­do­mė­jo mo­ky­to­jos kū­ry­ba ir jos pa­de­da­ma pa­ti pra­dė­jo lanks­ty­ti kny­gas, iš­gau­da­ma įvai­rius kū­ri­nius.