Paskutinį birželio penktadienį Žemaičių muziejuje „Alka“ netilo sveikinimų kalbos, akys mirgėjo nuo įvairiaspalvių gėlių puokščių, o pasididžiavimo jausmas juvelyro, tautodailininko Antano Griciaus nueitu kūrybos keliu tvyrojo ore. Birželio 28 d. surengta menininko juvelyrinių dirbinių paroda „Atsisveikinimai“, skirta iškilios asmenybės septyniasdešimtajai gyvenimo vasarai paminėti.
Šventinę popietę svajingomis dainomis pradėjo Sedos kultūros centro muzikavimo grupė „Sedos romansai“ (vad. Lina Rupšienė).
Vingiuotu, skausmą ir palaimos minutes talpinusiu jubiliato Antano Griciaus gyvenimo keliu vedė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė.
Juvelyras, tautodailininkas gimė 1943 m. Viliotės kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Šešių vaikų šeimoje Antanas buvo vyriausias. Tėvus Antaną ir Bronę Gricius menininkas prisimena kaip darbščius, nuolat besirūpinančius namais ir atžalomis.
Itin skaudūs 1944 metų įvykiai visam gyvenimui įsirėžė 70-mečio atmintyje. Gricių namuose kareiviai, ieškoję partizanų ir jų neradę, panoro pažaisti futbolą. Žiauriausia tai, kad kamuoliu tapo vienerių Antanukas. Šios egzekucijos pasekmės atsiliepė menininkui augant: vis pasikartojantys paralyžiai, bandymai atgauti jėgas sanatorijose, sunkios stuburo operacijos ir priverstinė draugystė su neįgaliojo vežimėliu. A. Griciui nenuleisti rankų, pajusti nors dalinį gyvenimo džiaugsmą ir jo teikiamus malonumus padėjo visiškas panirimas į meno pasaulį.
Telšiškis visada domėjosi liaudies menu, antikvariatu, tačiau tikrąją sielos atgaivą ir dvasinę ramybę pajautė prisilietęs prie gintaro. Įžvelgęs šio lietuviško aukso grožį, juvelyras pradėjo kurti įvairiausius papuošalus: seges, auskarus, žiedus ir pan. „kvietkoms“ (pasak A. Griciaus, t. y. moterims). Surengtos kelios autorinės parodos. O kiek būta ekspozicijų, kuriose auksinių rankų meistras – vienas iš autorių, net nesuskaičiuosi.
Juvelyrinių dirbinių paroda „Atsisveikinimai“ – tai dar viena autorinė A. Griciaus paroda, skirta gražiai gyvenimo sukakčiai paminėti. 120-čia juvelyrinių šedevrų pasigrožėti ir jubiliato pasveikinti atvyko Telšių r. savivaldybės mero Vytauto Kleivos patarėja Danutė Popovič. Perduodama mero padėkos raštą, dovanas bei gėles, moteris teigė: „Širdis negali nemylėti, draugiška siela negali nebendrauti, o kūrybingas žmogus negali nekurti.“ LR Seimo nario Valentino Bukausko padėjėja Laima Jurytė-Zakarauskienė džiaugėsi žmogaus gebėjimu dirbti su pagrindinėmis šalies vertybėmis: medžiu, gintaru. Menininko gyvenimo džiaugsmo ir gerumo sklaida žavėjosi, organizuojamų plenerų, stovyklų naudą įvardijo, puikios sveikatos, naujų kūrybinių idėjų ir dar keleto autorinių parodų linkėjo Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, prof. Petras Gintalas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus nariai ir pirmininkė Sigita Dacienė, rankdarbių meistrė Vilija Jocienė, Sedos kultūros centro vardu – Gediminas Jokubauskas, Telšių r. neįgaliųjų draugijos pirmininkas Stanislovas Vaitkevičius, artimieji, kolegos ir draugai.
Šventinė popietė skendėjo gėlių žieduose, o išsakyti žodžiai pamalonino juvelyrinių darbų, kurie bus padovanoti Žemaičių muziejui „Alka“, parodos autoriaus širdį. Juk ne žmogaus ūgis, o jo darbai parodo sielos taurumą, gerumą ir didybę.
Loading ...
