Ka­ra­tė – Ūlos gy­ve­ni­mo da­lis

Tel­šių kio­ku­šin ka­ra­tė mo­kyk­los „Sho­dan“ spor­ti­nin­kė Ūla Ze­mec­ky­tė sep­ty­ne­ri me­tai už­sii­ma ka­ra­tė spor­tu ir neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo be jo. Mer­gi­na pa­te­ko į Lie­tu­vos rink­ti­nę ir da­ly­va­vo Eu­ro­pos jau­nu­čių kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te Veng­ri­jo­je.

Ūla ka­ra­tė spor­tu pra­dė­jo už­siim­ti nuo de­vy­ne­rių me­tų ir pui­kiai at­si­me­na pir­mas aki­mir­kas, kai atė­jo į tre­ni­ruo­tę: „Pa­mė­gau šį spor­tą ir su­pra­tau, kad jis skir­tas man. Ta­da tre­ni­ruo­tes ve­dė tre­ne­rė As­ta Daus­kur­tė. At­si­me­nu sa­vo pir­mą­sias var­žy­bas, tai bu­vo vil­ties ko­va. Jos bu­vo sėk­min­gos, lai­mė­jau pir­mą­ją vie­tą. Ten su­lau­kiau la­bai di­de­lio tė­vų ir tre­ne­rės pa­lai­ky­mo. Be jų pa­lai­ky­mo neį­si­vaiz­duo­ju vi­sų šių pa­sie­ki­mų.“

Per sep­ty­ne­rius me­tus Ūla iš­ko­vo­jo 23 tau­res, ku­rios pa­ro­do jos dar­bo re­zul­ta­tus.

Di­džiau­sias pa­sie­ki­mas ir iš­pil­dy­ta sva­jo­nė – Eu­ro­pos jau­nu­čių kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­tas, ku­ria­me ji pel­nė 3 vie­tą. Pir­ma­jai ko­vai ant ta­ta­mio žen­gu­si Ūla su­ti­ko sa­vo var­žo­vę iš Len­ki­jos. Po efek­tin­gų ir pui­kių spren­di­mų ko­vo­je jai už­te­ko pa­grin­di­nio lai­ko įveik­ti prie­ši­nin­kę. Ant­ro­je ko­vo­je vy­ko akis­ta­ta su Veng­ri­jos spor­ti­nin­ke. Tik pra­si­dė­jus ko­vai Ūla grei­tai ir tech­niš­kai pel­nė pir­mą­jį taš­ką – wa­za­ri, smū­giu iš ko­jos į šal­mą. Ap­sip­ra­tu­si, jau­du­liui nu­kri­tus, pra­dė­jo kont­ro­liuo­ti ko­vą. Po ke­lias­de­šimt se­kun­džių grei­tai at­ra­do bū­dų pa­tai­ky­ti ant­rą­jį smū­gį bei pel­ny­ti sau ip­pon taš­ką ir pa­tek­ti į pus­fi­na­lį. Ten jos lau­kė uk­rai­nie­tė, ta­pu­si šios svo­rio ka­te­go­ri­jos iki 60 kg čem­pio­ne. Ūla čem­pio­nei nu­si­lei­do tik per il­gus ko­vų pra­tę­si­mus. Ko­va tru­ko pen­kias mi­nu­tes. Tei­sė­jų spren­di­mu per­ga­lė bu­vo ati­duo­ta uk­rai­nie­tei.

Šis spor­tas uži­ma di­džią­ją da­lį Ūlos veik­los, tai lyg gy­ve­ni­mo bū­das, to­dėl ji neį­si­vaiz­duo­ja sa­vęs be ka­ra­tė. Mer­gi­na gy­ve­ni­me ke­ti­na tap­ti tre­ne­re, tu­rė­ti sa­vo mo­ki­nių.

Ūlai taip pat la­bai pa­tin­ka fo­tog­ra­fuo­ti, žais­ti lau­ko te­ni­są. O po vi­sų veik­lų mer­gi­na sku­ba na­mo, pas sa­vo my­li­mą ka­ti­ną ir ma­žą­ją se­su­tę Da­nie­lą, ku­ri jos lau­kia su­grįž­tant iš tre­ni­ruo­čių ir var­žy­bų.

Spor­ti­nin­kės tre­ne­riai – As­ta Daus­kur­tė ir Žy­gi­man­tas Šniau­kas.