Šilauogė – vertingas, bet įnoringas augalas

Telšių rajono Upynos seniūnijoje esančiame Kaunatavos kaime jau septintus metus veiklą plėtoja didžiausias Lietuvoje šilauogių ūkis „Blueberry Baltic“. 30 hektarų šilauogyne šiuo metu pats darbymetis – nuimamas užaugintas derlius.

Monika GIRDVAINĖ

Užsienio kapitalo įmonės UAB „Blueberry Baltic“ laukuose Kaunatavoje pirmieji šilauogių krūmeliai pradėti sodinti 2017-ųjų gegužę. Einant laikui ūkis plėtėsi ir šiuo metu jame auga apie 120 000 augalų krūmų. Šilauogių ūkis, kurio bendras plotas užima 50 ha, o šilauogėmis apsodinta daugiau kaip 30 ha, yra didžiausias Lietuvoje.

Nuo pat įsikūrimo pradžios jame dirbanti gamybos vadovė Aurelija Gaižauskaitė pasakojo, kad šiuo metu auginamos 6 šilauogių veislės, labiausiai prisitaikančios prie mūsų klimato. Tai ankstyvoji rūšis ‘Duke’ ir vėliau derančios ‘Bluecroop’, ‘Cargo’ ‘Last Call’, ‘Aurora’, ‘Calipso’.

Šiuo metu ūkyje vyksta intensyvūs darbai – nuimamas derlius. Uogos šiemet pradėtos skinti liepą, o pabaiga numatoma spalio mėnesį. Giedromis dienomis ūkyje kasdien dirba iki 60 uogų skynėjų.

Gamybos vadovės teigimu, šie metai dėl gamtinių sąlygų šilauogėms – išskirtiniai.

„Žinoma, kiekvienais metais tikimės, kad jie bus geresni nei praėję, bet tokių prastų metų kaip šiemet dar nebuvo. Dėl permainingų orų nepalankus buvo praėjusių metų ruduo, o labiausiai šilauogėms pakenkė vėlyvos pavasarinės šalnos. Netekome apie 90 procentų derliaus. Tad ir derliaus nuėmimo sezonas šiemet trumpesnis. Būdavo metų, kad ir lapkritį dar skindavome uogas, o šiuo metu skynimas jau persiritęs į antrą pusę ir spalį turėtume baigti darbus <…> prasti metai, bet nieko čia nepadarysi. Gamta yra mūsų valdovė, ne mes jos“, – kalbėjo A. Gaižauskaitė.

Baigus skinti uogas vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį atliekami krūmelių genėjimo, šaknų apkaupimo ir kiti priežiūros darbai.

„Kiekvienu metų ciklu atliekami vis kiti darbai. Kiekvienas darbas atneša savo rezultatą“, – sakė „Blueberry Baltic“ ūkio dalies vedėjas Vainius Kaveckas.

A. Gaižauskaitės teigimu, šilauogė nėra gležnas augalas. Jos šaknys didelių šalčių nebijo. Tad jei ir nušąla šakos, šaknys lieka sveikos. Nupjovus nušalusias šakas, augalas pradeda leisti atžalas.

Tačiau, iš kitos pusės žvelgiant, šilauogės labai įnoringos, todėl jas privalu auginti pagal visas taisykles. Kitaip jos ims džiūti arba neduos derliaus.

„Kiekvieną dieną turi stebėti krūmus, uogas ir matyti pokytį. Vieną dieną uogos galbūt atrodo dar žalios, o kitą – jau reikia skubėti jas nuskinti. Šilauogėms reikalingas rūgštinis dirvožemis, jos mėgsta drėgmę. Dėl per didelės drėgmės šilauogėms dažnu atveju nieko nenutiks, bet dėl sausros jos gali stipriai nukentėti ir neduoti derliaus net kelerius metus“, – pasakojo gamybos vadovė.

V. Kaveckas kalbėjo, kad jų laukuose šilauogėms laistyti ir tręšti įrengta moderni sistema, kuri augalus aprūpina reikiamomis medžiagomis pagal poreikį. Tręšimo planą sudaro agronomas iš Olandijos, su kuriuo nuolat bendraujama, konsultuojamasi rūpimais klausimais.

Moderni ir uogų apskaitos sistema. Surinktas uogas darbuotojai neša į svėrimo skyrių. Ten uogos pasveriamos, įvertinama jų kokybė, o visa informacija nuskenavus specialų darbuotojo kodą nukeliauja į elektroninę sistemą.

Gerinant sąlygas prieš keletą metų trijų hektarų plote virš šilauogių įrengti stogai, apsaugantys augalus nuo šalnų bei kitų nepalankių orų sąlygų. Taip pat po stogu galima atlikti darbus bet kokiu oru.

Žemaitijoje užaugintos uogos eksportuojamos į Olandiją ir Lenkiją.

„Turime pasaulyje pripažintus sertifikatus. Kiekvienais metais esame audituojami. Uogos yra geros kokybės, esame pelnę pripažinimą užsienio rinkoje. Sulaukiame pasiūlymų bendradarbiauti ir iš Lietuvos įmonių“, – teigė A. Gaižauskaitė.

Šilauogės žmonių mėgstamos kaip itin vertingos dėl cheminės sudėties, turimų vertingų biologiškai aktyvių medžiagų. Dėl savo maistinės vertės jos yra vadinamos jaunystės uogomis.