Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčius gyvenimą Telšiuose. Visą pavasarį kas savaitę meile, geros nuotaikos receptais jie dalinsis su visais!
Šeštoji nugalėtoja – Neringa Stulpinienė, 28 m. Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotoja, dabar – motinystės atostogose.
Augina vienerių metų dukrytę ir būsimą pirmoką sūnų.
Neringa myli Telšius, nors tai nėra jos gimtasis miestas. Ji čia atsikraustė būdama paauglė. Vėliau paliko šį miestą studijų metais, bet sugrįžo – su šeima neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi kitur.
Turi telefoną „Iphone“, prakalba apie pusę valandos per dieną, SMS daugiausia rašo mamai ir vyrui.
– Neringa, kas Jus džiugina kas dieną?
– Patinka auginti vaikus, mano darbas, tai, kad galiu padėti žmonėms. Į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių ateina įvairūs asmenys: ir jaunos mamos su vaikais, ir pensininkai. Pasišnekame – jiems ne tik reikia padėti sutvarkyti dokumentus dėl įvairių išmokų, bet ir išklausyti bėdas, patarti, paguosti.
– Kodėl grįžote gyventi į Telšius?
– Po studijų Kaune su vyru nenorėjome imti paskolų ir pirkti būsto tame mieste ar Vilniuje, o Telšiuose į gyvenamąją vietą labai daug investuoti nereikėjo, daug padėjo tėvai. Todėl ir grįžome. Be to, čia gyvena ir tėvai, padeda vaikus prižiūrėti. Juk močiutės yra geriausios draugės anūkams, kai atneša saldainių (šypsosi).
– Kuo Telšiai Jums patrauklūs?
– Tai – mielas miestas. Patinka, kad nereikia skubėti. Su vyru magistrą studijavome Vilniuje, tai sunku būdavo, kai reikėjo į paskaitas keliais autobusais, troleibusais važiuoti, keltis anksti. Visos tos spūstys ir žmonių skubėjimas man ne prie širdies. O Telšiuose mano darbas – 10–15 minučių atstumu. Išėjusi su dukrele pasivaikščioti, galiu daug kur nukeliauti pėstute ir sutvarkyti reikalus.
– Ar gyvendama čia išmokote žemaitiškai?
– Mano kalboje – vienas žodis literatūriškas, kitas – žemaitiškas (juokiasi). Savo vaikų neskatiname žemaitiškai šnekėti – manau, tai apsunkintų taisyklingos lietuvių kalbos mokymąsi mokykloje. Bet sūnus vis tiek moka „abi“ kalbas.
– Savo vyrą taip pat čia, Telšiuose, sutikote?
– Taip. Mokėmės vienoje mokykloje, iš to paties suolo kartu studijuoti išvykome. Susituokėme po pirmo kurso.
– EŽYS sako, kad reikia mylėti visus. Ar pritariate, kad visi verti meilės?
– Pritariu. Reikia širdyje visus mylėti, bet ne visiems tą meilę rodyti.
– Kas yra meilė?
– Tai vertybė ir jausmas kartu. Susijęs su prisirišimu, rūpesčiu.
– Kas Jums padeda išlaikyti gerą nuotaiką?
– Atsakomybė už vaikus. Jei būsiu susiraukusi, pikta, tai ir jie tokie bus. Vaikai – kaip veidrodis, jie perima tėvų emocijas.
– Ką darote, kai užklumpa liūdesys?
– Nusiperku naują rūbą, batelius – jei ne sau, tai dukrytei (juokiasi). Moteriai tai geriausias receptas susigrąžinti džiaugsmą į širdį. Dar padeda karštas dušas, graži šukuosena, makiažas, pasipuošimas. Be abejo, ir pokalbis su gera drauge.
Neringa gauna dovanų – EŽIO kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir bendrauti nevaržomai.
Kitame penktadienio laikraščio numeryje kalbinsime septintąjį konkurso nugalėtoją.
Loading ...
