Mūsų rajoną, kaip ir visą Lie­tu­vą, alina hid­ro­lo­gi­nė saus­ra

Šios sa­vai­tės pra­džio­je, lie­pos 17-ąją, vi­so­je Lie­tu­vo­je pa­skelb­ta hid­ro­lo­gi­nė saus­ra. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos (LHMT) spe­cia­lis­tai tei­gia, kad di­džio­jo­je ša­lies te­ri­to­ri­jos da­ly­je van­dens tel­ki­niai jau ku­rį lai­ką lo­ka­liai var­gi­na­mi hid­ro­lo­gi­nės saus­ros, o drėg­mės ro­dik­liai dir­vų pa­vir­šiu­je šiuo me­tu – ga­na ge­ri.

Pa­gal nu­sta­ty­tus pa­ra­met­rus Tel­šių ra­jo­nas į sti­chi­nės saus­ros te­ri­to­ri­ją ne­be­pa­ten­ka, tad apie mė­ne­sį lai­ko bu­vu­si sa­vi­val­dy­bės ly­gio ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja dėl sti­chi­nių me­teo­ro­lo­gi­nių reiš­ki­nių, su­kė­lu­sių že­mės ūkio au­ga­lų žū­tį, praė­ju­sią sa­vai­tę mū­sų ra­jo­ne at­šauk­ta.

Anot hid­ro­lo­gės Ja­ni­nos Bras­to­vic­ky­tės-Stan­ke­vič, me­teo­ro­lo­gi­nei ir hid­ro­lo­gi­nei saus­rai nu­sta­ty­ti yra ste­bi­mi skir­tin­gi ro­dik­liai – me­teo­ro­lo­gi­nė saus­ra nu­sta­to­ma ver­ti­nant dir­vožemio drėg­mės de­fi­ci­tą, o hid­ro­lo­gi­nė saus­ra – ste­bint van­dens ly­gį pa­vir­ši­nio van­dens tel­ki­niuo­se.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Van­dens ly­gis že­mas

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos lie­pos 17-osios duo­me­ni­mis, hid­ro­lo­gi­nė saus­ra ste­bi­ma 24 iš 48 Lie­tu­vo­je esan­čių van­dens ma­ta­vi­mo sto­čių (to­liau – VMS). Šio­se VMS van­dens ly­gis yra že­mes­nis ar­ba ly­gus že­miau­siam vi­du­ti­niam dau­gia­me­čiam šil­to­jo lai­ko­tar­pio van­dens ly­giui. Dar 14 VMS van­dens ly­giai ar­ti­mi saus­rai. Žy­miau­sias upių van­de­nin­gu­mo su­ma­žė­ji­mas ste­bi­mas šiau­ri­niuo­se, šiau­rės va­ka­ri­niuo­se bei ry­ti­niuo­se Lie­tu­vos ra­jo­nuo­se.

Hid­ro­lo­gė J. Bras­to­vic­ky­tė-Stan­ke­vič tei­gia, kad ver­ti­nant saus­ros ro­dik­lius Tel­šių ra­jo­nas neiš­sis­ki­ria – si­tua­ci­ja pas mus pa­na­ši kaip ir di­džio­jo­je da­ly­je Lie­tu­vos.
„Dėl me­teo­ro­lo­gi­nės saus­ros, ku­ri fik­suo­ja­ma dir­vos pa­vir­šiu­je, Tel­šių ra­jo­ne šiuo me­tu yra ge­ra si­tua­ci­ja. Že­mės ūkiui lyg ir ne­blo­gai tu­rė­tų bū­ti. Žvel­giant į miš­kų gais­rin­gu­mą, si­tua­ci­ja per vi­du­riu­ką – gais­rų grės­mė at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se vi­du­ti­nė. Žiū­rint į van­dens tel­ki­nius, si­tua­ci­ja yra ga­na pra­sta vi­so­je Lie­tu­vo­je <…> Van­dens ma­ta­vi­mo sto­čių Tel­šių ra­jo­ne nė­ra, ta­čiau ar­čiau­siai esan­čio­se sto­ty­se van­dens ly­gis yra ma­žes­nis už vi­du­ti­nes reikš­mes ir fik­suo­ja­ma hid­ro­lo­gi­nė saus­ra“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ ko­men­ta­vo hid­ro­lo­gė.

At­šau­kė ekst­re­ma­lią­ją si­tua­ci­ją

Lie­pos 12-ąją Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro po­tvar­kiu bu­vo at­šauk­ta sa­vi­val­dy­bės ly­gio ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je dėl sti­chi­nių me­teo­ro­lo­gi­nių reiš­ki­nių, su­kė­lu­sių že­mės ūkio au­ga­lų žū­tį. Ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja mū­sų ra­jo­ne pa­skelb­ta bir­že­lio 14-ąją.

Sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras Al­man­tas Lu­ka­vi­čius, pa­va­duo­jan­tis me­rą, sa­kė, kad spren­di­mas at­šauk­ti ekst­re­ma­lią­ją si­tua­ci­ją mū­sų ra­jo­ne priim­tas at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją.

„Gau­na­me duo­me­nis apie si­tua­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­se. Pa­gal Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos nu­sta­ty­tus pa­ra­met­rus, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ši­ta­me sąraše (sti­chi­nės saus­ros – aut. pa­st.) ne­bė­ra“, – in­for­ma­vo A. Lu­ka­vi­čius.

Kal­bin­tos hid­ro­lo­gės tei­gi­mu, meteorologinės saus­ros ro­dik­liai pa­kin­ta dėl iš­kri­tu­sių kri­tu­lių.

LHMT lie­pos 19-osios duo­me­ni­mis, sti­chi­nė saus­ra to­liau fik­suo­ja­ma da­ly­je Ute­nos, Anykš­čių bei Za­ra­sų ra­jo­nų.

Rei­ka­lin­gi gau­sūs kri­tu­liai

Anot J. Bras­to­vic­ky­tės-Stan­ke­vič, me­teo­ro­lo­gi­nei ir hid­ro­lo­gi­nei saus­rai nu­sta­ty­ti yra ste­bi­mi skir­tin­gi ro­dik­liai – me­teo­ro­lo­gi­nė saus­ra nu­sta­to­ma ver­ti­nant dir­vožemio drėg­mės de­fi­ci­tą, o hid­ro­lo­gi­nė saus­ra – ste­bint van­dens ly­gį pa­vir­ši­nio van­dens tel­ki­niuo­se.

„Hid­ro­lo­gi­nė saus­ra yra me­teo­ro­lo­gi­nių saus­rų pa­da­ri­nys. La­bai daž­nai pa­si­tai­ko, kad pir­miau­sia pra­si­de­da me­teo­ro­lo­gi­nė saus­ra, ji­nai už­si­tę­sia ir tik po tam tik­ro lai­ko pra­si­de­da hid­ro­lo­gi­nė saus­ra. Hid­ro­lo­gi­nė saus­ra lo­ka­liai ste­bė­ta jau nuo ge­gu­žės 21 die­nos. Pra­džio­je ji ne­bu­vo pa­vo­jin­ga, nu­sta­ty­ta tik tam tik­ro­se vie­to­se, ta­čiau, ste­bint me­teo­ro­lo­gi­nės saus­ros si­tua­ci­ją, orų pro­gno­zes, jau bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti, kad si­tua­ci­ja pra­stės <…> Dir­voms il­gai iš­lie­kant sau­soms, van­dens pra­de­da trūk­ti upė­se, eže­ruo­se ir vi­suo­se van­dens tel­ki­niuo­se. Tuo­met net ir pa­li­jus, dir­vai pra­dė­jus pil­dy­tis van­de­niu gi­les­ni jos sluoks­niai leng­vai „neat­sis­ta­to“, tad į upes ir eže­rus van­duo pa­ten­ka žy­miai vė­liau. Kai šil­ta, daug van­dens iš­ga­ruo­ja, daug jo pa­si­sa­vi­na au­ga­lai, tad tel­ki­niai jo gau­na la­bai ne­daug ir van­dens ly­gis juo­se pa­ky­la tik ru­de­nį“, – kal­bė­jo hid­ro­lo­gė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, hid­ro­lo­gi­nė saus­ra pa­ro­do ar­tė­ji­mą prie gam­to­sau­gi­nio de­bi­to – mi­ni­ma­laus van­den­ta­kio van­dens de­bi­to, rei­ka­lin­go už­tik­rin­ti mi­ni­ma­lias eko­sis­te­mų gy­va­vi­mo są­ly­gas. Hid­ro­lo­gų nuo­mo­ne, kai ku­rio­se upė­se van­dens de­bi­tas jau yra ar­ti­mas gam­to­sau­gi­niam.

Ir nors šio­mis die­no­mis Lie­tu­vo­je vis pa­si­tai­ko lie­taus, spe­cia­lis­tai nie­ko ge­ro ne­ža­da – pro­gno­zuo­ja­mas to­les­nis van­dens ly­gių kri­ti­mas. Mat pa­ša­lin­ti saus­ros pa­da­ri­niams trum­pa­lai­kio lie­taus ne­pa­kan­ka – rei­ka­lin­gi kas­die­niai gau­sūs kri­tu­liai.

„Išk­ren­tan­tis trum­pa­lai­kis lie­tus gal­būt šiek tiek tu­ri reikš­mės ge­ri­nant si­tua­ci­ją dėl miš­kų gais­rin­gu­mo, ta­čiau hid­ro­lo­gi­nei saus­rai tai di­des­nės įta­kos ne­tu­ri, nes van­de­nin­gu­mas pa­di­dė­ja ne­daug ir trum­pam. Kad že­mė bū­tų gau­siai su­drė­kin­ta, rei­kė­tų il­giau trun­kan­čių gau­sių kri­tu­lių <…>. Kol že­mė pa­kan­ka­mai ne­sud­rėks ir ne­mai­tins upių, tol van­dens ly­giai jo­se bus že­mi“, – sa­kė J. Bras­to­vic­ky­tė-Stan­ke­vič.

Hid­ro­lo­gė pa­žy­mė­jo, kad esant hid­ro­lo­gi­nei saus­rai gy­ven­to­jai itin at­sa­kin­gai tu­rė­tų var­to­ti van­de­nį, ne­švais­ty­ti jo lais­ty­da­mi au­ga­lus ir ki­toms ne­bū­ti­noms reik­mėms.

Plau­kio­ji­mas upė­se pa­klau­sus

Bai­da­rių nuo­mos pa­slau­gas siū­lan­čio „Vir­vy­čios vin­gio“ sa­vi­nin­kė Li­na Niau­rie­nė tei­gė, kad nu­kri­tęs upių van­dens ly­gis poil­siau­to­jų neat­bai­do.

„Sa­ky­čiau, kad šie­met si­tua­ci­ja dėl van­dens ly­gio upė­se ne­la­bai ski­ria­si nuo ki­tų va­sa­rų. Saus­rų pa­si­tai­ko ko­ne kas­met. Per­nai saus­ra bu­vo rugp­jū­tį, šie­met – lie­pą <…> Vi­sos Že­mai­ti­jos upės yra sek­lios, jo­se nė­ra di­de­lio gy­lio, ta­čiau žmo­nių tas že­mas upių van­dens ly­gis neat­bai­do. Plauk­ti šiuo me­tu ga­li­ma be di­de­lių bė­dų. Jei plauk­da­mas pa­tai­kai ant sek­les­nės vie­tos, rei­kia pa­temp­ti bai­da­rę, ta­čiau to­kie at­ve­jai nė­ra daž­ni“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ ko­men­ta­vo L. Niau­rie­nė.