Trau­mų ga­li iš­veng­ti vi­si – svar­biau­sia lai­ky­tis pa­grin­di­nių tai­syk­lių

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) tei­gia – griu­vi­mai yra ant­ra pa­grin­di­nė ne­ty­či­nių su­ža­lo­ji­mų ir mir­čių prie­žas­tis. Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, nuo 15 iki 25 pro­cen­tų vi­sų pa­sau­lio gy­ven­to­jų pa­ti­ria­mų trau­mų su­da­ro bū­tent vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tų su­ža­lo­ji­mai. Or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Ja­ros­lav Vy­šu­mirs­ki dės­to pa­grin­di­nes sa­vi­sau­gos tai­syk­les sen­jo­rams ir pa­sa­ko­ja apie įžvel­gia­mą trau­mų dės­nin­gu­mą.

Trau­mų dau­giau­sia žie­mą, bet va­sa­rą jų ir­gi ne­ma­žai

Žmo­gui par­virs­tant su­vei­kia or­ga­niz­mo sa­vi­sau­gos ins­tink­tas. Griū­vant yra su­ža­lo­ja­mos ga­lū­nės, nes or­ga­niz­mas sie­kia ap­sau­go­ti gy­vy­biš­kai svar­bius or­ga­nus, pa­vyz­džiui, gal­vos sme­ge­nis.

J. Vy­šu­mirs­ki tei­gi­mu, sa­vai­me su­pran­ta­ma, jog daž­niau­siai trau­mos įvyks­ta šal­tuo­ju me­tų lai­ku, esant sli­džiai ke­lio dan­gai, kai griū­vant re­mia­ma­si ga­lū­nė­mis ir lūž­ta rie­šo ar pe­ties kau­lai.

„Va­sa­rą kau­lų lū­žių pa­si­tai­ko kiek ma­žiau, ta­čiau slanks­te­lių, du­bens ir šlau­ni­kau­lio lū­žių skai­čius gal ne­tgi pa­di­dė­ja. Tai na­tū­ra­lu, ka­dan­gi at­ši­lus orams žmo­nės dau­giau ju­da, dau­giau lai­ko pra­lei­džia gry­na­me ore, daž­niau išei­na pa­si­vaikš­čio­ti“, – sa­kė eks­per­tas.

Griu­vi­mai iš sto­vi­mo ar ma­žes­nio aukš­čio, va­di­na­mo­sios mi­ni­ma­lios ki­ne­ti­nės ener­gi­jos trau­mos, yra pa­grin­di­nis vy­res­nio am­žiaus žmo­nių trau­mos me­cha­niz­mas. Anot spe­cia­lis­to, daž­niau­siai su­ža­lo­ja­mos vie­tos yra pe­čių sri­tis, rie­šas, stu­bu­ro slanks­te­liai, du­buo ir šlau­ni­kau­lis.

Svar­būs ne tik pa­grin­di­niai svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pai

Kiek­vie­nas me­di­ci­nos spe­cia­lis­tas ga­lė­tų pri­tar­ti tei­gi­niui, jog vi­sa­ver­tiš­ka mi­ty­ba, ko­ky­biš­kas poil­sis, su­ba­lan­suo­ta neu­ro­lo­gi­nė būk­lė ir lė­ti­nių li­gų kont­ro­lė – tai itin svar­būs veiks­niai bend­riems svei­ko or­ga­niz­mo pro­ce­sams. Ta­čiau kal­bė­da­mas apie vy­res­nio am­žiaus žmo­nes or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas siū­lė pa­žvelg­ti pla­čiau. „No­rė­da­mi at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip iš­veng­ti trau­mų, tu­rė­tu­me nu­sta­ty­ti prie­žas­tį, ko­dėl nu­griu­vus iš neaukš­tai lūž­ta kau­las. Ma­žos ki­ne­ti­nės ener­gi­jos rie­šo kau­lų, žas­ti­kau­lio, slanks­te­lių ar šlau­ni­kau­lio pro­ksi­ma­li­nės da­lies lū­žiai pri­ly­gi­na­mi os­teo­po­ro­zės diag­no­zei – kau­lų re­tė­ji­mui. Tad no­rint iš­veng­ti mi­nė­tų lū­žių vi­sų pir­ma rei­kė­tų iš­si­tir­ti kau­lų tan­kį ir, esant os­teo­po­ro­zei, gy­dy­tis me­di­ka­men­tais. Yra daug ana­to­mi­nių ir fi­zio­lo­gi­nių po­ky­čių, su­si­ju­sių su nor­ma­liu se­nė­ji­mu, ku­riuos rei­kia su­pras­ti, kad ap­si­sau­go­tu­me“, – dės­tė jis.

Pa­sau­li­nio mas­to pro­ble­ma

PSO tei­gi­mu, per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą de­šimt­me­čių su griu­vi­mu su­si­ju­sių mir­čių skai­čius, ly­gi­nant su ki­tais su­žei­di­mais, pa­di­dė­jo ke­lis­kart. Tai di­de­lė pa­sau­li­nė vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­ble­ma, kas­met nu­si­ne­šan­ti dau­giau nei 680 tūkst. žmo­nių gy­vy­bių, dar 172 mi­li­jo­nai žmo­nių tam­pa neį­ga­lūs dėl griu­vi­mo.

Or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi ir pa­sa­ko­jo, jog mo­te­rys yra la­biau lin­ku­sios par­griū­ti nei vy­rai, o os­teo­po­ro­zi­niai lū­žiai joms ga­li su­kel­ti pa­na­šiai to­kio dy­džio mir­ties ri­zi­ką kaip krū­ties vė­žio, kiau­ši­džių vė­žio ir gim­dos vė­žio kar­tu su­dė­jus.

„Pa­vyz­džiui, po šlau­ni­kau­lio da­lies lū­žio iki bu­vu­sio ak­ty­vu­mo ly­gio po ope­ra­ci­nio ir rea­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo grįž­ta apie 40 proc. Ret­kar­čiais li­te­ra­tū­ro­je griu­vi­mas yra įvar­di­ja­mas kaip „lė­ta­sis žu­di­kas“, to­dėl la­bai svar­bu lai­ku kreip­tis pa­gal­bos ir gy­dy­ti lū­žius, ypač il­gų­jų kau­lų.

Sta­tis­tiš­kai apie 10 pro­cen­tų žmo­nių, per­ko­pu­sių 70 me­tų, pa­ty­rę šlau­ni­kau­lio lū­žius, mirš­ta per pir­mą mė­ne­sį, apie 30 pro­cen­tų – per 12 mė­ne­sių. Ži­no­ma, dau­gu­ma mir­čių yra su­si­ju­sios su ly­din­čio­mis li­go­mis bei jų kie­kiu, tad bū­ti­na ste­bė­ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę“, – kal­bė­jo J. Vy­šu­mirs­ki.

Me­di­ci­nos eks­per­tas džiau­gė­si di­dė­jan­čiu vy­res­nio am­žiaus žmo­nių są­mo­nin­gu­mu ir rū­pi­ni­mu­si sa­vo svei­ka­ta. Jo nuo­mo­ne, esant dau­giau in­for­ma­ci­jos apie to­kias li­gas kaip os­teo­po­ro­zė, ga­li­my­bę ją diag­no­zuo­ti gan pa­pras­tu nein­va­zi­niu me­to­du su­ma­ži­na ne tik griu­vi­mų, bet ir jų me­tu pa­ti­ria­mų su­ža­lo­ji­mų sun­ku­mą.

Pa­ta­ria, kaip ap­si­sau­go­ti

J. Vy­šu­mirs­ki įvar­di­jo pa­grin­di­nes sa­vi­sau­gos tai­syk­les, ku­rias pra­var­tu ži­no­ti ne tik vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, bet ir jau­nes­niems.

Pir­miau­sia pa­ta­ria­ma iš­lik­ti fi­ziš­kai ak­ty­viems, ry­tą pra­dė­ti nuo mankš­tos, kad rau­me­nys pa­lai­ky­tų to­nu­są ir bū­tų stip­res­ni. Re­ko­men­duo­ja­ma įsi­ver­tin­ti na­mų ap­lin­ką ir pa­si­rū­pin­ti nak­ti­niu ap­švie­ti­mu – ne­re­tai trau­mos įvyks­ta nak­tį ar pa­ry­čiais, kai žmo­nės ei­na į vo­nią ar tua­le­tą tam­so­je.

„Ne ma­žiau svar­bu yra pa­si­tik­rin­ti re­gą ir klau­są, nes net ir ne­di­de­li re­gė­ji­mo ir klau­sos po­ky­čiai yra su­si­ję su pa­di­dė­ju­sia griu­vi­mų ri­zi­ka. Nes­ku­bė­ki­te at­si­sto­ti, per grei­tai at­si­kė­lus ga­li su­ma­žė­ti krau­jos­pū­dis, ga­li­te nu­griū­ti. Jei­gu tu­ri­te ju­dė­ji­mo ar pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mų, nau­do­ki­te pa­gal­bi­nes prie­mo­nes, pa­vyz­džiui, laz­de­lę ar vaikš­ty­nę. Iš­li­ki­te bud­rūs ir įver­tin­ki­te oro są­ly­gas, esant plik­le­džiui, ly­jant ar snin­gant – li­ki­te na­mie“, – ak­cen­ta­vo or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas.

Pa­ty­rę trau­mą įver­tin­ki­te, ar ga­lū­nės būk­lė iš­lie­ka to­kia pat kaip iki trau­mos. Jei­gu pa­ste­bė­jo­te, kad su­tri­ko funk­ci­ja, pa­ste­bi­te de­for­ma­ci­ją, ti­ni­mą, poo­di­nę krau­jos­ru­vą, stip­rų skaus­mą ju­de­sių me­tu, ne­del­siant kreip­ki­tės į ar­ti­miau­sią sku­bios pa­gal­bos sky­rių ar­ba skam­bin­ki­te bend­ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu 112.