Mokytojai – apie mokyklą

Lie­pos 22 die­ną Ja­na­po­lė­je bus ren­gia­mos di­de­lės iš­kil­mės Tel­šių ra­jo­no Ja­na­po­lės mo­kyk­los 200 me­tų ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti.

Ar­tė­jan­čios su­kak­ties pro­ga „Tel­šių ŽI­NIOS“ kal­bi­na­ vi­są pul­ką šau­nių Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je dir­bu­sių pe­da­go­gių, ku­rios ku­pi­nos šil­čiau­sių at­si­mi­ni­mų lau­kia ju­bi­lie­ji­nio su­si­ti­ki­mo.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Da­lia BAG­DO­NIE­NĖ, pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja:

– Bai­gu­si tuo­me­ti­nį Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je pra­dė­jau dirb­ti pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja 1985 m. ir dir­bau iki mo­kyk­los už­da­ry­mo, t. y. 34 me­tus. Prieš at­vyk­da­ma į Ja­na­po­lę, tuo­me­ti­nia­me švie­ti­mo sky­riu­je bu­vau in­for­muo­ta, kad pa­tek­siu į drau­giš­ką ko­lek­ty­vą. Tik­rai bu­vau lau­kia­ma, ma­no vy­res­nės ko­le­gės pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jos Ire­na Kum­žie­nė ir Ge­nu­tė Kar­nu­še­vi­čie­nė pa­dė­jo man su­pras­ti daug da­ly­kų, ku­rių ins­ti­tu­te ne­mo­kė. Tuo me­tu mo­kyk­lo­je dir­bo­me ne­ma­žas bū­re­lis jau­nų spe­cia­lis­tų, tad links­mai lei­do­me lais­va­lai­kį, įsi­jun­gė­me į mies­te­lio kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą.

Man se­kė­si, nes te­ko dirb­ti su ge­rais vai­kais ir su­pra­tin­gais jų tė­vais. Vi­sa­da ma­lo­nu su­si­tik­ti bu­vu­sius mo­ki­nius.

Su kai ku­rio­mis bu­vu­sio­mis ko­le­gė­mis pa­bend­rau­ja­me ir da­bar. La­bai lau­kia­me su­si­ti­ki­mo su vil­ti­mi, kad pa­vyks at­pa­žin­ti suau­gu­sius sa­vo mo­ki­nius. Bus ma­lo­nu pa­si­kal­bė­ti su bu­vu­siais ko­le­go­mis. La­bai džiu­gu, kad šios ini­cia­ty­vos ėmė­si mo­kyk­los di­rek­to­rė Ja­ni­na Ši­lei­kie­nė.

Lai­ma JUŠ­KIE­NĖ, pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui, eti­kos mo­ky­to­ja:

– Ar­tė­jan­čio mo­kyk­los ju­bi­lie­jaus pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti mo­kyk­los di­rek­to­rei Ja­ni­nai Ši­lei­kie­nei už no­rą ir ti­kė­ji­mą, ini­cia­ty­vu­mą, kad ju­bi­lie­jus bū­tų suor­ga­ni­zuo­tas.

Ma­no in­dė­lis šio­je mo­kyk­lo­je nė­ra la­bai di­de­lis, bet kad nuo­šir­dus, tik­rai taip. Nuo 2011 me­tų iki už­da­rė mo­ky­mo įstai­gą dir­bau di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui. Šio­je mo­kyk­lo­je su­ti­kau daug ypa­tin­gų ko­le­gų, mo­ki­nių. Kiek­vie­ną die­ną pra­va­žiuo­ju pro mo­kyk­lą ir vis su­kir­ba, kaip čia bu­vo ge­ra dirb­ti. Bu­vo su­bur­tas la­bai ge­ras ko­lek­ty­vas, bend­rau­jan­tis, bend­ra­dar­biau­jan­tis, pui­ki ko­man­da, vi­si dirb­da­vo kaip vie­nas kumš­tis. Apie tai by­lo­ja res­pub­li­ki­nių ir ra­jo­ni­nių kon­kur­sų, pa­ro­dų pa­sie­ki­mai, šven­tės bū­da­vo suor­ga­ni­zuo­tos aukš­tu ly­giu. Vi­sa­da ir vi­sur vy­ra­vo di­džiu­lė pa­gar­ba kiek­vie­nam žmo­gui. At­va­žia­vę sve­čiai sa­ky­da­vo, kad Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je la­bai ge­ra, šil­ta at­mos­fe­ra. O kad taip bū­tų, pri­si­dė­jo vi­si ko­lek­ty­vo na­riai. Tai – šau­niau­si mo­ky­to­jai Lai­ma Tič­ku­vie­nė, Ilo­na Bar­ta­šie­nė, Da­nu­tė Ma­ciu­tė, Sta­se­lė Žu­kaus­kie­nė, As­ta Ve­se­lie­nė, Vir­gi­ni­ja Dir­vons­kie­nė, Vai­da Žer­nie­nė, Val­das Ku­bi­lius, Ed­mon­das Kum­ža, Min­dau­gas Sa­vic­kis, Ro­ber­tas Vait­ke­vi­čius, Liu­da Bru­žie­nė, As­ta Lyg­nu­ga­rie­nė, Da­lia Bag­do­nie­nė, Re­da Vai­tie­kie­nė, Bi­ru­tė Li­lei­kie­nė, Rū­ta Ne­var­daus­kie­nė, Rai­mun­da Šven­to­žec­kie­nė, mū­sų šau­nio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė Auš­ra Ubar­tie­nė. Pui­kūs pa­dė­jė­jai, pa­ta­rė­jai – di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jai ūkio rei­ka­lams Čes­lo­vas Ubar­tas, Juo­zas Ubar­tas, Lai­mo­nas Ste­po­na­vi­čius. Sur­do­pe­da­go­gė Re­na­ta Ku­le­vi­čiū­tė, soc. pe­da­go­gė Jur­gi­ta Sa­vic­kie­nė, lo­go­pe­dė Si­gi­ta Šiau­lens­kie­nė. Nuos­ta­bus ap­tar­nau­jan­ty­sis per­so­na­las – Ri­ma Ma­cie­nė, Al­ma Vaiš­vi­lie­nė, Li­na Ku­le­vi­čie­nė, Ka­zys Gus­tys, Čes­lo­vas Rin­gys, Mar­ga­ri­ta ir Sta­nis­lo­vas Pa­bi­jo­na­vi­čiai, Ed­mun­das Bag­do­nas. Gal ką nors pa­mir­šau?

Man bu­vo di­džiu­lė gar­bė dirb­ti su šiais žmo­nė­mis, ačiū vi­siems.

Re­da VAI­TIE­KIE­NĖ, pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja:

– Nors mo­kyk­la ne­be­vei­kia, ta­čiau pa­sta­tas, ku­ris me­na il­gą ir tur­tin­gą is­to­ri­ją, iš­li­ko. Gy­ve­nu ne­to­li, to­dėl daž­nai praei­nu pro bu­vu­sią Ja­na­po­lės mo­kyk­lą. Vi­sa­da už­plūs­ta sma­gūs pri­si­mi­ni­mai.

Ja­na­po­lės pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja pra­dė­jau dirb­ti nuo 2002 m. ir išdir­bau 17 me­tų. Pra­džio­je bu­vo ne­drą­su įsi­lie­ti į di­de­lį mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vą. Ma­ne ma­lo­niai į dar­bą priė­mė tuo­me­ti­nis jau a. a. di­rek­to­rius Pra­nas Sa­vic­kis, ge­ra­no­riš­ki ko­le­gos pa­dė­jo įsi­lie­ti į mo­kyk­los gy­ve­ni­mą. O la­biau­siai ma­ne pa­drą­si­no dirb­ti ma­žų vai­kų šyp­se­nos.

Šir­dį džiu­gin­da­vo, kai į ma­no kla­sę už­suk­da­vo bu­vę Ja­na­po­lės mo­kyk­los mo­ki­niai. Vie­ną kar­tą grį­žu­si iš ato­sto­gų ra­dau už­ra­šą ant len­tos: „Ačiū už gra­žią ir tvar­kin­gą mo­kyk­lą“. Kas­met bai­gian­tis moks­lo me­tams už­si­sa­ky­da­vo­me di­de­lį au­to­bu­są ir ap­lan­ky­da­vo­me vis ki­tą Lie­tu­vos mies­tą.

Bū­da­vo įsi­min­ti­ni su­si­ti­ki­mai su mo­ky­to­jais ve­te­ra­nais: Ire­na Kum­žie­ne, a. a. Ge­no­vai­te Pet­ru­lie­ne, Ge­no­vai­te ir a. a. An­ta­nu Kar­nu­še­vi­čiais, a. a. Fe­lik­su ir a. a. Jad­vy­ga Ta­mo­šai­čiais ir ki­tais. Jie vi­sa­da no­riai atei­da­vo į mo­kyk­los ren­gi­nius, šven­tes. Da­ly­da­vo­si sa­vo pri­si­mi­ni­mais iš mo­kyk­los gy­ve­ni­mo. Džiaug­da­vo­si, kad mo­kyk­los bend­ruo­me­nė puo­se­lė­ja ap­lin­ką, pa­gir­da­vo už pa­sie­ki­mus ir lai­mė­ji­mus. Vie­nas iš to­kių lai­mė­ji­mų bu­vo 2014 m., kai Ja­na­po­lės pa­grin­di­nė mo­kyk­la ta­po nu­ga­lė­to­ja „Ge­riau­siai tvar­ko­mų mo­kyk­lų edu­ka­ci­nių erd­vių ap­žiū­ro­je 2014“.

Ar­tė­ja mo­kyk­los 200 me­tų su­kak­ties šven­tė. Džiau­giuo­si, kad į ją dar kar­tą su­si­rinks bu­vę mo­ki­niai, mo­ky­to­jai ir ki­ti mo­kyk­los bend­ruo­me­nės na­riai. Ja­na­po­lės mo­kyk­la bu­vo ir te­bė­ra ge­ru­mo, džiaugs­mo, kū­ry­biš­ku­mo oa­zė, į ku­rią vi­sa­da ge­ra su­grįž­ti.

Vir­gi­ni­ja DIR­VONS­KIE­NĖ, ti­ky­bos mo­ky­to­ja:

– Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je iš­dir­bau 10 m., pri­si­mi­ni­mai nuo­sta­biau­si. At­vy­ku­si dirb­ti pra­džio­je ne­pa­ži­no­jau nie­ko, o vi­si ma­ne pa­si­ti­ko su šyp­se­na sa­ky­da­mi: „Tu mū­sų ne­pa­žįs­ti, o mes apie ta­ve la­bai daug ži­no­me.“ Glos­tė šir­dį to­kie žo­džiai.

Esu dė­kin­ga di­rek­to­riams Pra­nui Sa­vic­kui ir Ja­ni­nai Ši­lei­kie­nei, ku­rie bu­vo su­pra­tin­gi, vi­sa­da ga­lė­jau į juos at­si­rem­ti.

O kiek gra­žių pro­jek­tų gi­mė šio­je mo­kyk­lo­je. Čia pra­si­dė­jo ma­no Šv. Ago­tos duo­ne­lės ke­lias, ku­ris tę­sia­si ir šian­dien. Mo­kyk­los bend­ruo­me­nei vi­sa­da la­bai svar­būs bu­vo dva­si­niai da­ly­kai, va­žiuo­da­vo­me su mo­ki­niais į Ši­lu­vos at­lai­dus, vi­so­mis pro­go­mis mels­da­vo­mės Ja­na­po­lės baž­ny­čio­je.

Rū­ta NE­VAR­DAUS­KIE­NĖ, is­to­ri­jos ir geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja:

– Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je bu­vau ir mo­ki­nė, ir mo­ky­to­ja. Bai­giau šią mo­kyk­lą 1989 m. ir 1993-iai­siais at­vy­kau čia dirb­ti. Iš­dir­bau čia 26 me­tus iki švie­ti­mo įstai­gos už­da­ry­mo.
Su di­de­liu džiaugs­mu at­si­me­nu sa­vo šau­nius mo­ki­nius, su ku­riais pa­si­ma­to­me ir šian­dien. Mū­sų kai­mo mo­kyk­la bu­vo kul­tū­ros ži­di­nys, at­mos­fe­ra dvel­kė nuo­šir­du­mu. Pa­tys ge­riau­si pri­si­mi­ni­mai.

La­bai gai­la, kad mo­kyk­lą te­ko už­da­ry­ti. Nors apie šį žings­nį vi­si ži­no­jo­me iš anks­to, sun­ku bu­vo su­si­gy­ven­ti. Ma­čiau ir pa­lai­kiau di­rek­to­rės Ja­ni­nos Ši­lei­kie­nės pa­stan­gas iš­sau­go­ti mo­kyk­lą, kiek­vie­nas mo­ki­nys jai bu­vo la­bai bran­gus. Di­rek­to­rė dė­jo di­džiu­les pa­stan­gas.

Rai­mun­da ŠVEN­TO­ŽEC­KIE­NĖ, mokinė ir mo­ky­to­ja:

– Ja­na­po­lė – ma­no, ma­no vai­kų, tė­vų ir se­ne­lių gim­ti­nė. Čia pra­bė­go gra­žiau­sios mū­sų die­nos. Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je 5 sky­rius (1942 m.) bai­gė ma­no ma­ma, 4 sky­rius (1940 m.) – ma­no tė­tis. O aš mo­kyk­los slenks­tį per­žen­giau 1965 me­tais.

La­bai pa­ti­ko pir­mo­ji mo­ky­to­ja Ire­na Pet­raus­kai­tė. Tvirtai žinojau, kad užau­gu­si bū­siu pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja, todėl bai­gu­si 11 kla­sių įsto­jau į Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, kur įgi­jau pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Dir­bau Tve­ruo­se, Tel­šiuo­se, bet 1988 m. su­grį­žau į Ja­na­po­lės mo­kyk­lą jau kaip mo­ky­to­ja ir dirbau iki jos už­da­ry­mo. Su­ti­kau nuo­sta­bių, kū­ry­bin­gų, smal­sių ir iš­dy­ku­sių vai­kų. Sma­gu bu­vo dirb­ti su pra­di­nių kla­sių mo­ki­niais, bet dar įdo­miau – su prieš­mo­kyk­li­nu­kais. Į pir­mą kla­sę iš­lei­dau 14 še­šia­me­čių lai­dų.

20 me­tų va­do­va­vau teat­ro bū­re­liui. Ja­me vai­di­no pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai ir prieš­mo­kyk­li­nu­kai. Pas­ta­tė­me tik­riau­siai vi­sus vai­kiš­kus spek­tak­liu­kus. Da­ly­vau­da­vo­me net ra­jo­ni­nė­se ap­žiū­ro­se. Bu­vau at­sa­kin­ga už mo­kyk­los mu­zie­jų. Ja­me vy­ko mo­ky­mo įstai­gos ren­gi­niai, edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai. Vi­sa mo­kyk­los bend­ruo­me­nė pil­dė mu­zie­jų nau­jais eks­po­na­tais. Už­da­rius mo­kyk­lą, mu­zie­jus bu­vo per­duo­tas mies­te­lio bend­ruo­me­nei ir gy­vuo­ja iki šiol. La­bai sma­gu dirb­ti bu­vo Ja­na­po­lė­je, nes pui­kus mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vas, pui­kūs va­do­vai. Leng­va bū­da­vo or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, šven­tes, iš­vy­kas, sto­vyk­las, nes į pa­si­ruo­ši­mą įsi­jung­da­vo vi­sas ko­lek­ty­vas.

La­bai lau­kiu mo­kyk­los 200 m. šven­tės. Lau­kia­me vi­si 1976 m., 7 lai­dos kla­sės drau­gai. Dar ne­bu­vo penk­me­čio, kad ne­su­si­tik­tume… 2026 m. bus 50 me­tų, kai bai­gė­me mo­kyk­lą. Vi­sa­da su­grįž­ta­me į sa­vo mie­lą mo­kyk­lą, da­li­ja­mės pri­si­mi­ni­mais, džiau­gia­mės su­si­ti­kę. To­dėl šis mo­kyk­los ju­bi­lie­jus – pro­ga pa­si­ma­ty­ti su kla­sės drau­gais, mo­ki­niais, mo­ky­to­jais, ko­le­go­mis.